Karolis Ugintas: „Atvažiavome į Rokiškį ir supratome, kad išvažiuoti nebenorime“ (0)

Publikuota: 2026-11-10 Kategorija: Sportas
Karolis Ugintas: „Atvažiavome į Rokiškį ir supratome, kad išvažiuoti nebenorime“
A. Stanio nuotr. /

Kol Lietuvos moterų krepšinio lygoje vyksta rinktinių pertrauka, nusprendėme pakalbinti Rokiškio „Rokiškis 1499“ moterų krepšinio komandos įkūrėją Karolį Ugintą. Apie persikėlimą į Rokiškį, ryšį su miesto bendruomene, netikėtus pokyčius komandoje, dirbtinį intelektą ir ateities ambicijas – atvirame pokalbyje. 

– Kodėl būtent Rokiškis?  

– Viskas prasidėjo dar praėjusio sezono metu, kai, neturėdami laisvos arenos Panevėžyje, paprašėme Rokiškio mus trumpam priimti. Atvažiavome ir supratome, kad išvažiuoti nebenorime (šypsosi). Nauja, pilna ir garsiai komandą palaikanti arena, gražus miestas ir, svarbiausia, žmonės, kuriems krepšinis iš tiesų rūpi. Visa tai paliko didžiulį įspūdį. Taip ir prasidėjo mūsų persikėlimo į Rokiškį istorija. 

– Ar jaučiatės Rokiškio komanda? Juk ne visi rokiškėnai mano, kad esate tikra miesto komanda.  

– Manau, kad taip gali sakyti tik tie, kurie dar nebuvo atėję mūsų palaikyti į areną. Nes tie, kurie ateina, puikiai mato ir jaučia, kas čia vyksta. Mes tikrai jaučiame Rokiškio žmonių palaikymą. Ir arenoje, ir viešojoje erdvėje, ir tiesiog vaikščiodami miesto gatvėmis. Žmonės prieina, kalbina, domisi, džiaugiasi pergalėmis, išgyvena dėl pralaimėjimų. Man tai ir yra tikrasis ryšys tarp komandos ir miesto. Žinau, kad yra manančių, jog jeigu komanda kasdien nesitreniruoja Rokiškyje, vadinasi, ji nėra Rokiškio komanda. Tačiau su tokiu požiūriu tikrai nesutinku. Prieš namų rungtynes treniruojamės Rokiškio arenoje, atvykstame čia anksčiau, apsigyvename ir ruošiamės rungtynėms. Aš pats Rokiškyje praleidžiu tikrai nemažai laiko, nuolat bendrauju su vietos žmonėmis. Per šį pusmetį čia jau sutikau daugybę puikių žmonių, atsirado ir naujų bičiulių. Noriu pabrėžti dar vieną dalyką. Mūsų komandos žaidėjos gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose. Turime moksleivių iš Panevėžio, studenčių, gyvenančių Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Kėdainiuose. Visas jas surinkti ir nuolat apgyvendinti Rokiškyje šiuo metu tiesiog nėra realu. Tačiau tai nė kiek nekeičia mūsų požiūrio į miestą, kuriam atstovaujame. Netolimoje ateityje planuojame su merginomis Rokiškyje praleisti dar daugiau laiko. Norime aplankyti miesto gimnazijas, susitikti su jaunimu, pabendrauti. Turėsime ir dovanų, ir įvairių staigmenų. Manau, bus tikrai įdomu. 

– Kokia gali būti šios komandos ateitis?  

– Ji labai priklausys nuo pačių rokiškėnų. Jeigu žmonės ir toliau taip aktyviai rinksis arenoje, jeigu Rokiškio verslams bus garbė prisidėti prie savo miesto komandos, jeigu sugebėsime čia auginti jaunas krepšininkes – ateitis gali būti labai šviesi. Ir, žinoma, mūsų ambicijos nėra vien dalyvauti čempionate. Norime augti, stiprėti ir ateityje kovoti dėl medalių. Tačiau tam reikia visų mūsų – komandos, miesto, verslo ir sirgalių – vienybės. 

– Sezonas prasidėjo gana nestandartiškai. Likus vos kelioms dienoms iki pirmųjų rungtynių paskelbėte apie permainas vyriausiojo trenerio pozicijoje. Kas tai nulėmė?  

– Po šio sprendimo Rygoje laimėjome rungtynes prieš RSU komandą, todėl manome, kad jis buvo teisingas. Giedrius Pečiulionis yra puikus žmogus, kurį labai gerbiame. Tačiau matėme, kad šiai merginų grupei reikia kitokio trenerio, kitokio požiūrio ir darbo metodų. O toks žmogus buvo visai šalia. Ignas Šijanas, mano įsitikinimu, yra vienas reikliausių ir perspektyviausių trenerių Lietuvoje. Tuo nė kiek neabejoju. Apskritai esu labai patenkintas visu mūsų trenerių štabu ir personalu. Tai žmonės, kurie kasdien atiduoda labai daug savęs darbui su Rokiškio komanda. Galbūt iš šalies ne visada matyti, kiek pastangų reikia, kad viskas veiktų, tačiau aš tai matau ir labai vertinu. 

– Ar dabartinė komandos sudėtis jau galutinė? 

– Ne. Ir dėl to iš vienos pusės gaila, o iš kitos – džiugu. Gaila, nes dar kartą įsitikinome, kad profesionalus krepšinis yra ir verslas. Bent kuriam laikui tenka atsisveikinti su Santa Okockyte. Dėl jos perėjimo į mus kreipėsi užsienio klubas, o įvertinę pasiūlymą supratome, kad dėl pačios Santos ateities negalime jo atsisakyti. Žinoma, mums tai didelis praradimas. Santa buvo labai svarbi komandos dalis, tačiau kartais tenka priimti sprendimus, kurie naudingi ne tik klubui, bet ir pačiai sportininkei. O džiugu todėl, kad pagaliau sulauksime naujos aukštaūgės. Tai viena pirmųjų krepšininkių, su kuriomis sutartį pasirašėme dar vasarą. Ji yra iš Benino, o vizos gavimo procesas užsitęsė gerokai ilgiau, nei tikėjomės. Tačiau dabar ji jau pakeliui į Lietuvą ir tikime, kad gali nustebinti ne vieną. Lygoje, kurioje ji rungtyniavo kartu su buvusia viena naudingiausių Lietuvos moterų krepšinio lygos žaidėjų Mercy Wanyama, mūsų naujokė vidutiniškai rinkdavo beveik 30 naudingumo balų ir atkovodavo beveik 20 kamuolių. Tikrai labai laukiame jos prisijungiant prie komandos. Taip pat aktyviai ieškome žaidėjos, kuri galėtų užimti Santos vietą. 

– Ar tai bus lietuvė?  

– Nemanau. Tiesiog tokia šiandien yra žaidėjų rinka. Mes patys išgyvename dėl to, kad komandoje neturime daugiau rokiškėnių. Tačiau realybė tokia, kad šiandien Lietuvos moterų krepšinyje kartais jau reikia džiaugtis vien tuo, kad pavyksta prisivilioti lietuvę. Nedaug Lietuvoje yra komandų, kurios gali pasigirti savo miesto žaidėjomis. Ir tai nėra vien Rokiškio problema – tai gerokai platesnis Lietuvos moterų krepšinio klausimas. Todėl labai džiaugiamės, kad jaunoji Agota sportuoja kartu su mumis Rokiškyje. Tikimės, kad ateis diena, kai ji debiutuos vilkėdama savo gimtojo miesto komandos marškinėlius. Būtent tokią ateitį ir norime kurti – kad ilgainiui Rokiškio komandoje žaistų vis daugiau pačiame mieste užaugusių krepšininkių. 

– Sulaukiate komentarų, kad komandos komunikacijoje per daug naudojate dirbtinį intelektą. Kaip į tai reaguojate? 

– Vienas komentaras net privertė šyptelėti, nes maniau, kad jį parašęs žmogus šiek tiek geriau supranta, kokia yra moterų krepšinio realybė Lietuvoje (šypsosi). Mes dirbame moterų krepšinio labui ir stengiamės taupyti kiekvieną centą. Todėl labai džiaugiamės, kad šiuolaikinės technologijos leidžia mums sukurti vizualiai patrauklią komunikaciją nesamdant papildomo žmogaus. Aišku, norint iš dirbtinio intelekto išgauti tikrai gerą rezultatą, kartais tenka su juo gerokai pasiginčyti (juokiasi). Bet tokie laikai. Technologijos tobulėja, ir aš nematau jokios priežasties, kodėl neturėtume jomis naudotis. Mes nesame Kauno „Žalgiris“, kurio biure dirba daugybė skirtingų sričių specialistų. Mūsų resursai gerokai kuklesni, todėl turime būti išradingi. Man svarbiausia, kad informacija pasiektų žmones, kad komunikacija būtų gyva, įdomi ir kad kuo daugiau rokiškėnų sužinotų apie savo miesto komandą. 

– Ko norėtumėte palinkėti rokiškėnams ir ko jų paprašytumėte? 

– Pirmiausia noriu labai nuoširdžiai padėkoti. Šiandien esame lankomiausia lygos komanda, ir man tai yra didžiulis džiaugsmas. Matyti tiek žmonių tribūnose, girdėti jų palaikymą, jausti tą atmosferą – dėl tokių akimirkų ir verta dirbti. Sezonas ilgas. Jame tikrai bus visko – ir gražių pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų. Tačiau noriu, kad visi prisimintų vieną dalyką: nesvarbu, ar laimėsime, ar pralaimėsime, po kiekvienų rungtynių visada apeisime padėkos ratą. Nes žmonės, kurie ateina mūsų palaikyti, nusipelno pagarbos ir padėkos. Visada. Taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti mūsų komandos rėmėjams – „Rokiškio sūriui“, Rokiškio rajono savivaldybei. Atskirai noriu padėkoti Vidui Neniškiui, kuris, išlaikydamas vyrų krepšinio komandą, randa galimybių padėti ir mums. Tai tikrai labai vertiname. Taip pat ačiū ir viešbučiui "Pagunda", čia aš praleidžiu daugiau laiko nei namuose... Ačiū ir jums už komandos viešinimą, už dėmesį moterų krepšiniui. O rokiškėnams noriu pasakyti, kad labai greitai atsiras dar daugiau galimybių tapti mūsų komandos dalimi. Visi norintys galės prisijungti prie komandos partnerių ar narių bendruomenės. Taip pat laukiame specialaus aistruolio komplekto, kurį sudarys marškinėliai, kepuraitė ir šalikas. Jį įsigiję žmonės galės ne tik pasipuošti komandos atributika, bet ir tiesiogiai prisidėti prie mūsų augimo. Norime, kad „Rokiškis 1499“ būtų ne tik krepšinio komanda, bet ir viso miesto bendruomenės dalis. Ir jeigu rokiškėnai mumis tikės taip, kaip mes tikime Rokiškiu, esu įsitikinęs, kad kartu galime nuveikti labai daug.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video