Kodėl sportuojant nesimato progreso? (0)

Kai kurie žmonės yra lankstūs ir liekni, kai kurie linkę būti pilnesni, trečdalis žemo ūgio ir judrūs. Šias charakteristikas lemia daug faktorių: genetika, amžius, fizinis aktyvumas, medžiagų apykaita. Bet kai pradėsime sportuoti, kokį poveikį turės mūsų genai? Jei „gamta“ nulėmė vienokias ar kitokias mūsų savybes, ar įmanoma pakeisti kūną? Kaip žinoti, nuo ko pradėti, ką keisti, kaip tobulėti, jei nesinori pasiduoti, nors ir atrodo,jog nematote rezultato? Ir mokslininkai, ir sportininkai sutinka, kad genetika neabejotinai turi įtakos siekiant rezultatų sporte. Fiziniams pasiekimams įtakos turi daugiau nei 200 genetinių derinių – pavyzdžiui, ūgis, kūno sudėjimas ar galūnių ilgis. rezultatai sporte susideda iš penkių elementų kombinacijos – genetikos, įdedamo darbo, tinkamų treniruočių, mitybos ir psichologinio nusiteikimo.

Kas parašyta genuose? Ką kiekvienas turime žinoti apie genus?

Galbūt kiekvienas iš mūsų nuo mažens prisimena vaiką kieme, jokiais fiziniais rodikliais nepasižymėjo, bet sporto mokykloje dalyvavo 10 kartų daugiau nei draugai. Šis gebėjimas įrašytas tik jo genuose. Mokslininkų skaičiavimais, genetiškai nulemta yra net 40 proc. medžiagų apykaitos aktyvumo ir net 40–70 proc. žmogaus kūno masės indekso (KMI). Nuo mūsų genetikos iš dalies priklauso ir tai, kaip greitai mes pasieksime rezultatų. Visgi treneris teigia, kad genetika dar nėra visa lemiantis veiksnys ir pradėjus sportuoti nederėtų nuleisti rankų anksčiau laiko. Nepaisant genetinių kombinacijų, norimų rezultatų gali pasiekti kiekvienas. Viskas priklauso nuo noro, valios ir įdedamų pastangų. Siekiant atletiško kūno, daug kas priklauso nuo medžiagų apykaitos, vadinamojo metabolizmo, kuriam daro įtakos mūsų rutina: valgymo įpročiai, darbo ir miego režimas, fizinis aktyvumas.

Vienas iš svarbių faktorių siekiant rezultatų sportuojant yra greitųjų ir lėtųjų raumenų skaidulų santykis žmogaus organizme. Kas tai?

Vienas iš svarbių faktorių siekiant rezultatų sportuojant yra greitųjų ir lėtųjų raumenų skaidulų santykis žmogaus organizme. Tai mūsų genų nulemtas rodiklis, nuo kurio priklauso, kaip žmogus bus veikiamas sporto. Specialistų teigimu, raumenų skaidulos pagal susitraukimo greitį ir gebėjimą kovoti su nuovargiu skirstomos į dvi kategorijas: lėtą susitraukimą ir greitą susitraukimą. Šios rūšies pluoštai skiriasi dydžiu, atsparumu nuovargiui ir energijos procesais. Lėtieji nesukuria daug galios, bet yra ilgaamžiai, o greitieji veikia priešingai. Visi turi įgimtą skaidulų santykį, bet pasitelkus treniruotes skaidulos gali transformuotis ir tapti kito tipo skaidulomis. Greitąsias skaidulas treniruoja trumpais intervalais atliekami šuoliai, bėgimai maksimaliu greičiu, pratimai su įvairiais palengvinimais, o lėtąsias – didelės apimties vidutinio intensyvumo pratimai, kaip ilgų distancijų bėgimas ar ilga treniruotė su vidutiniais svoriais. Daugiau apie sportą rasite manosportas.info ir manomedicina.lt.

Užs. nr. 1531.