Atkoduoti ženklai ir simboliai Rokiškio muziejuje (0)

Kodėl Šv. Rokas visada su  šuneliu, o šventoji laiko rankoje kaukolę? Kodėl Šv. Juozapas įsitvėręs leliją, o Šv. Jurgis visada vaizduojamas su drakonu?

 Į šiuos ir kitus klausimus atsakymo ieškota Rokiškio krašto muziejaus erdvėse. Sausio 24-ąją minėdamas edukacijų dieną muziejus kvietė surasti ir atpažinti Vakarų Europos simbolius,  ekspozicijų salėse vyko edukacijos „Šventųjų kodai“ ir „Rankų darbo muilo paslaptys“.

Simbolių kalba

Muziejininkė Santa Kančytė kvietė paklaidžioti po Rokiškio dvaro, kuriame įsikūręs muziejus, erdves, tyrinėti senuosius lietuvių ir užsienio kūrėjų darbus ir mokytis skaityti simbolių kalbą.   

„Norėjosi parodyti, kad egzistuoja bendra kultūrinė erdvė, mūsų senieji meistrai, kurių darbų turime, naudojo kitą išraiškos formą, tačiau tą pačią simbolinę kalbą, kaip ir menininkai, kūrę Italijoje ar kitose šalyse. Tie patys simboliai atsikartoja senose lietuviškose medinėse skulptūrėlėse – labai įdomu ieškoti bendrų visai Europai simbolių mūsų meistrų kūryboje“, – sakė naują, šį pusmetį startuojančią edukaciją pristatanti S. Kančytė. Mokiniai iš visos Lietuvos galės atvykti tyrinėti simbolius pagal Kultūros paso programą, patirti atradimo džiaugsmą kviečiami ir  suaugusieji.

Tyrinėjimų erdvės

Pasak S. Kančytės, muziejaus erdvė dėkinga simbolių tyrinėjimams, ekspozicijų salėse gausu kūrinių – nuo lietuvių medžio meistrų medinių skulptūrėlių, prakartėlių iki grafų Tyzenhauzų surinktų vertingų Vakarų Europos tapytojų paveikslų. 

„Senieji kaimo kūrėjai kartais net nemokėjo skaityti, rašyti, tačiau tuos simbolius pažinojo. Geriau negu pažįsta dabartinis žmogus. Būna skaitmeninis raštingumas, o ši edukaciją atveria simbolinį raštingumą. Ikonografija – tai simbolių, ženklų, kodų mokslas. Nemokant skaityti, bet žinant simbolių kalbą, galima atpažinti, kas vaizduojama kūrinyje.

Žmonės  daug ką troško išreikšti per meną, o menas – tai simbolinė kalba. Kaip pavaizduoti, kad visuose kraštuose regėdamas kūrinį, atpažintum, kas jame pavaizduota? Reikėdavo paslėpti kažkokius simbolius, kad atradęs juos, galėtum atkoduoti tą istoriją“, – apie 2000 metų egzistuojančius ženklus pasakojo muziejininkė.

Iš lūpų į lūpas

Pasak S. Kančytės, šiuo atžvilgiu būtų labai įdomu patyrinėti vieno iškiliausių lietuvių senosios skulptūros meistrų Liongino Šepkos kūrybą. Medžio drožimo meistras teigė niekada nelankęs mokyklos, tačiau ta simbolika jam buvo sava lyg abėcėlė. Seniau, kai visuomenė dar nebuvo tokia raštinga, kaip dabar, žinia apie simbolius buvo perduodama iš lūpų į lūpas, jie atpažįstami stebint aplinką.

„Įdomu tai, kad čia, mažyčiame Lietuvos miestelyje, meistrai naudojo tą pačią simbolių kalbą,  tai liudija, kad nuo seniausių laikų mes buvome Europos kultūros dalis“, – sakė edukacijos vadovė. 

Jau anksčiau muziejaus lankytojai galėjo susipažinti su  heraldika, herbų kūrimu, dvaro rūmų komplekse vyksta kiti pažintiniai užsiėmimai.

Šiais metais Rokiškio krašto muziejus minės 90-metį, ta proga planuojama daug kultūrinių renginių.

Mokymasis ir pramoga

Edukacijos, jungiančios mokymąsi ir pramogą, pastaruoju metu populiarėja, jos pakeičia užstalėje minimas šeimos šventes, dažnai tampa vaikų ir suaugusiųjų ekskursijų kryptimi.

„Atvažiavę žmonės nustemba, kokia turtinga mūsų ekspozicija. Netgi mes, muziejininkai nuolat mokomės, atrandame gilesnius dalykus. Muziejus yra draugiška erdvė šeimai, čia galima rasti, ką nuveikti, todėl norisi dar kartą pakviesti praleisti čia šventes, savaitgalius – nebūtina toli keliauti, kartais užtenka pereiti alėją nuo aikštės iki muziejaus, kad išvystum tai, ką ir Šventojo Petro bazilikoje“, – sakė Rokiškio krašto muziejaus muziejininkė D. Kančytė.