Ko trūksta, kad tautodailė vėl įžengtų į rūmus? (foto) (0)

Praėjusį šeštadienį Rokiškio krašto muziejuje vyko ataskaitinės tautodailininkų parodos kūrybos darbų aptarimas. Užbaigus dar vieną etapą, išdalintos padėkos liaudies meno kūrėjams, be sveikinimų ir padėkų, skambėjo ir nerimo gaidelės dėl išsisklaidžiusios tautodailininkų bendruomenės.

„UT“ kankliavimai

Renginyje koncertavo uteniškių liaudies instrumentų ansamblis „UT“ (vad. Loreta Liaugaudė), kanklėmis atliekamus kūrinius papildė pasakojimas apie garsųjį kanklių meistrą Juozą Lašą, pagaminusį  šimtus kanklių – instrumentų, tapusių lietuviškumo, tautiškumo simboliu. Meistro pagamintomis kanklėmis iki šiol groja įvairūs Lietuvos ir užsienio kolektyvai.

Renginyje savo megztų suknelių kolekciją su etno motyvais pristatė tautodailininkė Vida Erslovienė. Rokiškio r. savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Barauskas įteikė padėkas Alei Gegelevičienė, Alei Deksnienai, Genei Šimėnienei, Violetai Jasinevičienei, Erikui Čypui, Gitai Kolosovienei, dėkota visiems parodos dalyviams, nepailstantiems kurti ir puoselėjantiems savo krašto tradicijas. 

Pelenės vietoje

Karpinių meistrės G. Kolosovienės kalboje nuskambėjo nerimas dėl pabirusios tautodailininkų bendruomenės ir tautodailės perspektyvų Rokiškyje. Kūrėja kalbėjo apie poreikį stiprinti, vienyti liaudies meno kūrėjų būrį, taip pat pasigedo parodos darbų vertinimo iš kolegų. „Tautodailėje esu jau daugiau nei 20 metų, turiu skaudulį, nes šiuo metu Rokiškio tautodailė atsidūrusi Pelenės vietoje. Manau, reikėtų susirinkti ir šnekėti apie tai, apie planus. Buvo daug tradicijų, kurias puoselėjome, labai daug jų numirusių. Šiandien matome neskaitlingą būrį tautodailininkų, kažin, ar ši diena tinkama parodos uždarymui <...> Kai Erikas (Čypas – red. past.) pas mus įstojo, buvo sensacija, kad pasibeldė kito rajono žmogus – čia vyko labai aktyvi tautodailininkų veikla. O dabar žinau, kad mūsų tautodailininkai beldžiasi į kitus rajonus. Reikia, kad ta Pelenė pakiltų į rūmus – ar pames ji kurpaitę, ar ne, bet labai norėčiau, kad tautodailininkų veikla gyvuotų, kad susitiktume dažniau“, – sakė G. Kolosovienė.

Pasiekimai ir perspektyvos

Daugiau apie praėjusių metų Rokiškio krašto tautodailininkų pasiekimus bei perspektyvas pasakojo Rokiškio tautodailininkų vadovė Birutė Dapkienė. 

– Kiek autorių pristatė savo darbus šių metų parodoje, kokius žanrus jie atstovavo, ar buvo jus nustebinusių atradimų?

– 26 autoriai pristatė savo darbus  sukurtus 2022 metais. 85 autorių darbai iškeliavo į Panevėžyje rengiamą tautodailininkų darbų regioninę parodą.

Vyrauja tapyba,  keramikos darbai, audinių raštai, karpiniai, mezginiai, pynimai, lino raižiniai šiaudinių sodų ažūras, juvelyrika, tekstilė.

Nustebino Roberto Žaliuko poliptikas, padarytas iš netradicinių sudedamųjų  dalių. Išskirtinumo suteikė ,,apdorotų“ ragų kompozicijos.
–  Be tradicinių raštų ir vaizdų kūriniuose atsispindėjo ir šių dienų įvykiai, pvz., vienas iš tapybos darbų buvo karo tematika. Kaip aplinka apskritai veikia liaudies kūrybą, tematiką, pasirenkamą atlikimo techniką? Kokie pastarųjų metų įvykiai, reiškiniai matomi šio krašto tautodailininkų darbuose?

– Aleksandras Spundzevičius savo pergyvenimus karo tematika perkėlė ant drobės. Stefanija Čypienė irgi pasiuntė tylią žinutę nunertose servetėlėse pateikdama Ukrainos vėliavos spalvas.

Aiškiai matyti kad tautodailė neišvengiamai modernėja. Senosios tradicijos derinamos su šiuolaikinėmis technologijomis ir svarbu išlaikyti tą aukso vidurį, kad plika akimi matytume  tautodailės tradicijų tęstinumą bei dermę su dabartimi.

Pastarųjų metų įvykiai jautriai palietė kiekvieną iš mūsų. Tautodailėje yra sudėtinga pavaizduoti tą, ką jauti, išgyveni. Juk tautodailė tradicijų tęstinumas. Na, o rankdarbiuose visa jūra minčių, kur vienaip ar kitaip gali ištransliuoti pasauliu iš savęs kylantį jausmą, išgyvenimą.

 – Rokiškio liaudies meistrai neliko nepastebėti respublikinėse parodose. Priminkite, kuo išskirtiniai buvo praėję metai? Ar priėmėte naujų narių?

– Mūsų krašto tautodailininkai yra surengę aibę personalinių parodų ne tik Lietuvoje, bet užsienyje.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos regioninėje parodoje ,,Aukso vainikas“  kryždirbystės kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Vidmantas Zakarka. Antrąją vietą už prieverpstes – Erikas Čypas, trečioji vieta – karpinių meistrė Gita Kolosovienė, spec. diplomus gavo vilnos vėlėja Alė Deksnienė ir rištinių staltiesių autorė Vanda Leščiova.

Mero padėkų vakarą Mero padėkas už nuopelnus gavo Gita Kolosovienė, Alė Deksnienė, Birutė Dapkienė.

Metų tautodailininkėmis tituluotos vilnos vėlėja Alė Deksnienė ir tapytoja Marijona Mieliauskienė.

Šiuo metu kandidatai į tautodailininkus yra Julius Gegelevičius, sukūręs žalvarinius baltiškus papuošalus ir keramikė Eglė Skardžiūtė.

–Tautodailėje, balansuojant tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo, atsiranda naujų elementų, skaitmeninė, liaudies kūryba. Kaip manote, ar egzistuoja griežta riba, kas yra liaudies menas ir ne?

– Tautodailėje vyrauja tradicijos, perdavimo būdu iš kartos į kartą, dėl kurių visuomenėje gyvuoja vienybė, glaudus tarpusavio ryšys. Liaudies menas šoka valsą su šiuolaikišku, moderniu pasauliu. Ir sakyčiau, tai pavojinga riba, kada tautodailė ,,išsikreips“. Keliaujame po pasaulį, po Lietuvą, matome kitų šalių, rajonų tautodailininkų išraiškas. Ir norom nenorom, turėdami peną akims ir sielai, po lašelį ,,tobuliname“ savo krašto identitetą. Tad, manau, turėtų būti griežta riba, norint išlaikyti senąsias tradicijas jų ,,nepagražinant“. Karti tiesa, kad liaudies menas nyksta su kiekviena karta. Ir tai ne tik Lietuvoje, tas pats kiekvienoje tautoje. Jei nebus finansavimo, nebus atkreiptas aukščiausios valdžios dėmesys, tai bus tik retas atvejis, kada meistro rankose atgis liaudies meno kūrinys, tęsiantis tradicijas.

– Renginio metu tautodailininkai nerimavo dėl išsibarsčiusios kuriančiųjų bendruomenės, sakė pasigendantys bendrų renginių, darbų aptarimų. Ar matote būdų, kaip suburti, sustiprinti liaudies kūrėjų gretas?

– Karantinas pakoregavo bendravimo būdą. Likome labiau kompiuterizuoti, skaitmenizuoti. Natūralu, kad bendruomenėje kyla vienokių ar kitokių pastebėjimų, pageidavimų, lūkesčių. Norisi daugiau „akių kontakto“. Bet norint, kad vyktų bendravimas, reikia kiekvienam pradėti nuo savęs. Visose situacijose turiu tokį patį klausimą nepatenkintiems valdžia, įvykiais ir tariama problema: ,,O ką Tu pats padarei, kad būtų geriau?“ Be abejo, kalbėsimės, spręsime, lauksiu bendruomenės siūlymų, pageidavimų. Nemanykit, kad esu pirmininkas ar viršininkas, gaunantis algą ir nieko nedarantis. Dirbu neatlygintinai, organizuoju neatlygintinai, tautodailininkų darbus į parodas už rajono ribų pristatau neatlygintinai.

 – Kokius būdingus bruožus išskirtumėte Rytų Aukštaitijos, būtent, Rokiškio krašto liaudies kūrėjų darbuose, kuo jie stiprūs ir saviti?

– Dr. Vytauto Tumėno atliktuose tyrimuose išaiškėjo dažniausiai naudojami juostų ornamentų simboliai. Tyrime buvo analizuojamos 444 juostų ornamentai iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų. Tyrime buvo atlikti skaičiavimai, kurių metu paaiškėjo kokie ornamentai yra paplitę etnografiniuose regionuose : Aukštaitijoje  kryžiuko (15%), roželės (14%), rombo (12%), svastikos (7%), grėbliukų (7%), vežlelio ir varlytės (5%), stogelio su kabliukais (11%), keturių V pavidalo kryžiuko (5%), rombo su kryžiuku (5%), eglutės (4%), rombo su ataugėlėmis dviejose viršūnėse (3%), žirgelių (3%), išilginio zigzago (3%), žalčiuko (3%), stogelio (3%), žvaigždutės (2%), žvaigždinio kryžiuko (2%) tipai. Šiuos ženklus galima sutikti medžio skulptūroje, vilnos vėlėjų darbuose, karpiniuose, nėriniuose, juostose, audimo raštuose.

Pagal nuopelnus matome, kad mūsų kraštas gali didžiuotis medžio skulptūra, vilnos vėlėjų darbais, karpiniais, audimu.

– Kokios artimiausios parodos, kuriuose bus eksponuojami rokiškėnų darbai?

– Šiuo metu pasigėrėti rokiškėnų ir Panevėžio regiono tautodailininkų darbais galima Panevėžio dailės galerijoje. Labai svarbi paroda laukia rudenį Rokiškio tautodailininkų darbai bus eksponuojami LR Seime. Paroda Aukštaitijos metams pažymėti vyks 2023 m. lapkričio 07–gruodžio 01 d.

Liepos mėnesį planuojama tautodailininkų jubiliatų paroda.

Karšta bus tautodailininkams Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijoje. Rugpjūčio mėnesį  organizuojama paroda, tautodailininkai kviečiami dalyvauti edukacijose, mugėse. 

Salų dvaro rūmuose rugpjūčio 2–6 dienomis vyks XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla.