Parodoje – veltas „Rokiškio mėsinės“ skilandis (0)

Rokiškio rajono Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos skaitykloje – puota. Čia padengti net du vaišių stalai, ant kurių puikuojasi: kepta višta, lašinukai su „cibuliais“, varškės sūris, lašišos kepsnys, šakotis, tortas. Tiesa, visos vaišės – tik apetitui sužadinti, nes viskas, ką mato akys, yra nuvelta iš vilnos. Lapkričio mėnesį bibliotekos lankytojai turi galimybę pamatyti Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriaus, Deltuvos moterų sambūrio „Ką akys pamatys – tą rankos padarys“ narių parodą „Veltos vaišės“.

Užsinorėjo Bajorai

„Paragauti“ veltų vaišių pirmiausia kvietė Bajoruose įsikūrę „Lėlių namai“. Parodą į Rokiškio kraštą atviliojo Nijolė Čirūnienė, kuri bičiuliaujasi su deltuviške Daiva Stimburiene.

„Mes bendraujame su Nijole jau daugybę metų. Ji su kolegėmis pas mus atvyko dar pavasarį, po Velykų, kai buvo atidaryti veltų vaišių paroda. Kadangi tai buvo teminė paroda, tada ji vadinosi „Veltos Velykų vaišės“. Apžiūrėjusios moterys panoro eksponuoti parodą pas save ir taip nuo pavasario derinome, kada ją atvešime jums. Va, susiderinome tik rudeniui – spalio mėnesiui – ir jau nebegalėjom vadinti Velykų vaišėmis, tad liko tik „Veltų vaišių“ pavadinimas“, – pasakodama juokėsi D. Stimburienė.

Kodėl maistas?

Moteris pasakojo, kad idėja paruošti veltų vaišių stalą kilo pamačius Jungtinės Karalystės monarchės Elžbietos II platininio valdymo jubiliejaus iškilmes.

„Anglijos vilnos velėjai karalienei padovanojo veltų desertų stalą. Mes vienos akies krašteliu, gal 5 sekundes, pamatėm tą reportažą per televiziją. Užmačiau nuveltus puodelius. Susirinkom, susėdom ir sakau moterims – darom! Visos reagavo gan ramiai (juokiasi – aut. past.). Bet aš žinau Rasos (Rasa Laskauskienė – moterų sambūrio vadovė – aut. past.) galimybes ir tikėjau – padarys“, – pradžią prisiminė D. Stimburienė ir pridūrė, kad kartu su kolege dirba nebe pirmus metus, tad viena kitą žino: viena yra itin talentinga, kita – užsispyrusi ir pasiekianti savo.

R. Laskauskienė patikino, kad nei viena iš vilnos velėjų – nėra profesionalė. Prieš maždaug 5-erius metus sudalyvavusios vos viename vilnos vėlimo edukacijos užsiėmime paskui visa tai, tiesiog, pamiršo. Iki lemtingo reportažo per televiziją

Nesiekė populiarumo

Moterys pačios stebėjosi, kad jų paroda „Veltos vaišės“ sulaukė tokio didelio susidomėjimo – apie jas reportažą rengė ne tik vietinė spauda, bet ir šalies televizijos kanalai, o pasidalinti ir leisti ja pasigrožėti norėjo ne viena įstaiga skirtinguose šalies miestuose. Parodą jau matė: Ukmergės ir Varėnos rajonuose, Tauragėje, Kėdainiuose, Rokiškyje. Dėliojamas ir kitų metų grafikas: per atvelikį „Veltos vaišės“ bus Panevėžyje, paskui – Pakruojyje.

„Parodžiau vieną veltą gaminį kolegei iš Varėnos rajono. Ji sako: „Tokį dalyką turi pamatyti visi, nes labai gražu“. O internetas šiais laikais – galingas ginklas, tad tikrai nemažai žmonių susidomėjo, grožėjosi. Mūsų tikslas nebuvo išgarsėti. Nesitikėjom tokio dėmesio. Bet moterys „perspjovė“ pačios save“, – linksmai pasakojo D. Stimburienė.  

Teliko vaišės...

Tuo tarpu R. Laskauskienė šyptelėjo, kad Velykoms ruoštos veltos vaišės, sulaukusios tokio populiarumo, vasaros ar rudens laiku nebegalėjo būti Velykinėmis ir tapo tiesiog „Veltomis vaišėmis“, ant stalo paliekant visus produktus.

Pasak pašnekovių, vaišių stalą ruošė 12 moterų, iš kurių vyriausioji, „iškepusi“ tortą, netrukus švęs 80-ąjį jubiliejų. Iš viso, kartą per savaitę susitinkančiame „Ką akys pamatys – tą rankos padarys“ būrelyje – 15 nagingų moterų.

Daugiau nei 30-ies maisto produktų nuvėlimas, pasak meniškos sielos moterų, truko apie 3 mėn.: „Dirbome tikrai ne kasdien. Bet susitikę tą kartą per savaitę veldavome 3-4 val. Kai kurios ir namuose darydavo“.

Produktai pagal pavyzdį

D. Stimburienės teigimu, velti produktai buvo pasirinkti bandant šiek tiek parodyti etnologinę Velykų pusę: „Aukštaitijoje, Velykų proga, ant stalo visada būdavo virtas kumpis, vištiena. Rasa iš vaikystės prisiminė sviestinį avinėlį ir jį nuvėlė. Kiekviena vėlėm pagal savo norą. Beje, galiu pasakyti, kad ant stalo padėtas skilandis yra „Rokiškio mėsinės“ gaminamo skilandžio kopija“.

Pasak R. Laskauskienės, dauguma vaišių veltos sausuoju vėlimo būdu, kai reikalinga tik vilna ir adata. Tik tortas ir želmenys daryti šlapiuoju vėlimo būdu. O, kad būtų sunaudota mažiau vilnos, į didelės masės produktus autorės dėjo putplasčio.

„Kepė“ iš naujo

Paklaustos, kiek kilogramų vilnos sunaudojo savo patiekalams, moterys sakė neskaičiavusios, o kadangi prie Ukmergės yra vilnos karšimu užsiimantis fabrikas, nekilo ir problemų dėl jos trūkumo.  

„Nei svėrėm, nei skaičiavom – mėgavomės procesu ir tiek. Jei atvirai, tai pradėjus velti, o ypač kai pavyksta neblogai, pagauna azartas. Juk čia labai geras gaminimo procesas: po „baliaus“ indų „mazgoti“ nereikia (juokiasi – aut. past.). Nebuvo nepavykusių, na, gal tik vieną patiekalą teko serviruoti naujai: višta sudegė“, – kvatojosi autorės ir paaiškino, kad keptą viščiuką reikėjo pervelti, nes buvo per tamsus – neatitaikyta spalva.

Kuris čia tikras?

Pašnekovės prisiminė „Veltų vaišių“ parodos atidarymą: „Parodos atidarymą nusprendėm padaryti žaismingą: šalia veltų patiekalų surengėme ir tikras vaišes. Veidrodiniu principu, ant kito stalo, padėjom tikrus, analogiškus patiekalus. Tai tapo didžiausiu apgavimo faktoriumi, nes visa salė kvepėjo ir tikrai ne vienas žmogus sumaišė, kur koks stalas“.

D. Stimburienė pasakojo, kad anekdotinių situacijų buvo ne tik per atidarymą: „Moteris atsinešė obuolių ir deda juos prie veltųjų. O pati dairosi ir klausia: „Sakė, bus veltinių paroda, nesuprantu, kur ji? Kodėl nematau“. Kitu atveju į kultūros centrą užsukę žmonės žiūri pro duris ir sako: „O, mums ir vaišių paruošė...“. Tokios istorijos yra smagiausios. Atidarydamos parodą Bajoruose Nijolė su moterimis atkartojo mūsų sumanymą – pasidarė stalą su tikrais produktais“.