Rokiškio klasikinės muzikos festivalis – paauglys (0)

Sesės Zajančauskaitės. Tiesiog taip, paprastai, jas žino ir apie jas kalba Rokiškyje. Ir tikriausia, net ir klasikine muzika nesidomintys rokiškėnai apie Justiną ir Simoną nors kartą girdėjo. Pristatomos kaip jau 16-us metus organizuojamo „Klasikinės muzikos festivalio“ vedlės. Kaip „Kultūros vingių“ statulėlės laureatės. Kaip, tiesiog, be galo mylinčios savo gimtinę ir puoselėjančios kraštiečių muzikinį skonį.

Festivalio išvakarėse Simona atsakė į keletą „Rokiškio Sirenos“ klausimų.

Festivalis užaugo

– Patikslinkite, prašau, ar tikrai Klasikinės muzikos festivalis šiemet vyks jau 16-ą kartą?

– Taip, Rokiškio klasikinės muzikos festivalis – paauglys! Jam beveik tiek metu, kiek buvo mums, kai pradėjom ji organizuoti.

–  Aš, asmeniškai, pamenu renginius, kurie vyko rudenį: spalio-lapkričio mėn., ir buvo vos 1-2 dienų trukmės. Dabar tai – jau savaitė ir visai kitas laikas: vasara. Kodėl?

– Taigi, leisiu sau šiek tiek „pakoreguoti“ Jūsų klausimą, nes festivalis pirmaisiais savo gyvavimo metais vykdavo vasaros metu. Tada viena mūsų buvom moksleivė, kita – studentė, todėl organizaciniai darbai didesnes galimybes turėjo ne mokslo metu eigoje. 

Vėliau, dviejų inspiracijų vedamos – edukacinių koncertų įtraukimo bei noro užpildyti ramių ir gal kiek niūrokų lapkričio vakarų periodą – festivalį „perkėlėme“ į rudens pabaigą. 

Visa gyvastis susidėlioja natūraliai į etapus, tad šiame, trečiajame festivalio gyvenimo sluoksnyje, festivalis vasaroja, išlaikydamas visas jam jau įdiegtas tradicijas ir braižą, bet ir ieškodamas vis naujų įkvėpimų.

 –  Festivalio programa atsiranda likus dar nemažai laiko iki pačių koncertų..?

– Programos dėliojimas yra didžiulis darbas, kuris yra ruošiamas metus laiko į priekį. Kartais, su kai kuriais atlikėjais, net ir anksčiau viską deriname. Tai milžiniška grafikų ir koordinacijos dėlionė, kurios neįmanoma sustyguoti paskutinę minutę. 

 –  Kas Jus, kaip organizatores, labiausiai džiugina šių metų programoje?

–  O, kiekvienas susitikimas su artistais – ypatingas! Mums itin džiugu priimti į festivalį naujus, dar Rokiškyje nebuvusius menininkus, bet ypatingai ruošiamės ir su nekantrumu sutinkame čia jau koncertavusius muzikantus, kurie savo kūryba ir idėjomis įkvepia ir praturtina, kurių kūrybinį kelią gali stebėti ir mūsų klausytojai.

 Veda pasitikėjimas

–  Įvertinkite festivalį iš savo – organizatorių – pusės: kaip jis augo, keitėsi? Kaip keičiasi publika?

–  Festivalis, kaip netašytas brangakmenis, rado savo plotmę ir rankas, kurios jį „apšlifavo“. Kasmet žiūrėdamos į jį mes džiaugiamės, galėdamos atrasti vis kitą jo spindėjimo kampą. 

Publika padidėjo ir, tikriausia, didžiausias malonumas mums, kaip organizatorėms, jos palaikymas ir pasitikėjimas mumis. Mums tai labai svarbu!

 –  Ir, visgi, ar grįžtamasis ryšys pateisina Jūsų lūkesčius?

–  Pastebėjau, kad paskutiniuoju metu įvairiose gyvenimo situacijoje vis dažniau girdima frazė „netrukdykime, jie užsiėmė, nesikiškime, neklauskime, praeikime pro šalį“. Tokios situacijos po žingsnelį naikina svarbiausią mūsų civilizacijos elementą – žmoniškumą. Empatija, palaikymas, pagyrimas, pasidžiaugimas vieni kitais, o tuo pačiu ir rūpestis, apsikabinimas, išklausymas yra mums gyvybiškai svarbūs. Jei muzika ir menas padeda šioms savybėms sužydėti, vieni iš mūsų tikslų tuomet yra pasiekti. O lūkesčius turėtume kelti tik sau pačios, siekdamos kuo geresnių rezultatų.

 –  Žiūrovų atsiliepimus po renginių mes girdime, o kaip Rokiškį vertina festivalio dalyviai?

–  Jie beprotiškai nustemba! Susižavi ir nori grįžti! O tie, kurie jau grįžę ne karta, mėgaujasi šia ypatinga aura, prie kurios prisideda visi: publika, organizatoriai, aplinka, vaizdai ir sutikimas.

 Profesionali partnerystė

–  Kasmet programoje matyti skirtingi atlikėjai. Ar turite ir „nuolatinių“ draugų?

–  Be abejo! Artistai, kurie Rokiškio klasikinės muzikos festivalyje yra groję ne karta, yra mūsų atgaiva, bet tuo pačiu ir pagrindinis „laikomasis“ stuburas. Lietuva nėra didelė šalis, menininkai sukasi vienoje terpėje ir vieni su kitais susiję, tad projektai, gimę iš profesionalios partnerystės ar bičiuliškos draugystės yra įdomūs ir iššaukiantys. 

 –  Abi su seserimi esate tikrai užsiėmusios, ar nepailstate „duoti“ Rokiškiui aukštos meninės vertės renginių?

–  Neskaičiuojame nei savo laiko, nei jėgų. Nematuojame duoti Rokiškiui daugiau ar mažiau nei Paryžiui... Mūsų tikslas ir siekiamybė yra ir visada buvo: duoti geriausia. Nesvarbu, ar tai butų žymiausia pasaulio scena Niujorke, ar maža klėtis Lietuvos kaimelyje.

 –  Jūsų vertinimu, renginių lygis mūsų mieste, Jūsų gimtinėje, aukštas? Jų gausa tokia, kad kartais net nespėji per dieną visų ir aplankyti...

–  Kaip jums pasisekė! Svarbiausia, turbūt, ne gausa, bet kokybė. Kita vertus, kaip sakė vienas prancūzų dirigentas: „Labai svarbu ir prastus dalykus matyti ir patirti, iš to galima daug pasimokyti...“

 –  Dėkoju už pokalbį.

Festivalis startuos liepos 15 d., šeštadienį, 12 val. programa vaikams: Rokiškio krašto muziejaus parke žaismingos eilėraščių dirbtuvės visai šeimai su poete Indre Pliuškyte-Zalieckiene.

20 val. tame pačiame Krašto muziejaus parke festivalio pradžios koncertas: klausytojų lauks Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro kamerinis ansamblis, dirigentas Rimvydas Savickas, „Didžioji partita ir Mažoji simfonija“.

Liepos 16 d., sekmadienį, 16 val. Rokiškio šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčioje sakralinės muzikos koncertas. Pasirodo Valstybinis choras „Vilnius“, meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas, „Credo“.

Liepos 18 d., antradienį, 19 val., rokiškėnai ir miesto svečiai kviečiami į Krašto muziejaus menėje vyksiantį kamerinės muzikos vakarą „(Ne)pažinti kūrėjai“. Programoje: Justina Zajančauskaitė/smuikas; Vytautas Giedraitis/altas; Simona Zajančauskaitė/fortepijonas; Aušra Pukelytė/aktorė

Liepos 21 d., penktadienį, 19 val., Krašto muziejaus menėje festivalio uždarymo koncertas „Bebaimis“. Skambės muzika, atliekama Justinos Zajančauskaitės/smuikas; Dainiaus Pesecko/smuikas; Dovilės Juozapaitienės/altas; Ievos Sruogytės/altas; Mindaugo Bačkaus/violončelė; Simonos Zajančauskaitės/fortepijonas.

Liepos 23 d., sekmadienį, 16 val., Krašto muziejaus parke koncertas visai šeimai „Post Scriptum: kai skamba būgnai“. Atlikėjai: Vytautas Švažas/perkusija ir Gediminas Mačiulskis/perkusija.