Dažniausiai žmonės nukenčia nuo savų gyvūnų (0)
Publikuota: 2017-02-27
Kategorija:
Sveikata
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau - Panevėžio departamentas) informuoja, kad pastaraisiais metais Panevėžio regione registruojama mažiau asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų. Panevėžio departamento duomenimis, praėjusiais metais medicinos pagalbos, dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, prireikė 486 Panevėžio apskrities gyventojams, kai 2015 m. - 492 asmenims, 2014 m. - 521 gyventojui.
Daugiausiai nukenčia nuo šunų ir kačių
Kiekvienais metais Panevėžio apskrities gyventojai dažniausiai nukenčia nuo šunų. Praėjusiais metais šunys apkandžiojo 362 asmenis, tai sudaro beveik 75 proc. visų apkandžiojimo atvejų. Daugiausiai asmenis sužaloja žinomi gyvūnai, t. y. savi ar kurių sveikatos būklę galėjo stebėti veterinarijos specialistai. Savi gyvūnai apkandžiojo 73 proc. gyventojų. Nuo pasiutusių gyvūnų nukentėjusių asmenų nebuvo registruota.
Dažnai žmonės nukenčia ir nuo kačių, tai sudaro 23 proc. visų gyvūnų apkandžiojimo atvejų. Panevėžio apskrityje dėl kačių nukentėjo ir į medikus kreipėsi 112 asmenų. Sveikos katės sužalojo 88 žmones, nežinomos - 24.
Rečiau žmones apkandžioja galvijai ir kiti naminiai gyvūnai bei laukiniai žvėrys. Praėjusiais metais 12 Panevėžio regiono gyventojų sužalojo: usūrinis šuo, arklys, audinė, surikata, dekoratyvinė žiurkė, kiaunė, žiurkė, lapė, triušis.
Užsikrėtus pasiutlige vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas
Visiems sužalotiems asmenims buvo laiku suteikta medicinos pagalba ir skirta pasiutligės imunoprofilaktika. 2016 m. Panevėžio apskrityje vakcina nuo pasiutligės buvo skirta 196 asmenims, pasiskiepijo - 138. Nutraukė pradėtą skiepijimo kursą patys ar gydytojui rekomendavus - 57 asmenys. Praėjusiais metais iš viso sunaudota 801 vakcinos dozė.
Kaip užsikrečiama pasiutlige?
Žmonės užsikrečia pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau gleivinę. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą, jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige.
Rekomenduojami video
Lietuvai jau beveik mėnesį gyvenant karantino režimu, vaistininkai yra tie, kurie nesustojo dirbti ir kasdien aptarnauja klientus. Norint suteikti vaistininkams progą skirti daugiau laiko savo šeimai ir pailsėti „Eurovaistinės“ per šv. Velykas nedirbs, Antrąją Velykų dieną
2020-04-10
Velykas pasitinkant savo namuose ar sodyboje per visuotinį karantiną, sveikatos specialistai pataria dar labiau paisyti auksinės taisyklės – saiko. Neverta ruošti gausybės patiekalų, kuriuos tektų kimšti dar kelias pošventines dienas, kiaušinių rekomenduojama per di
2020-04-10
Praėjus daugiau nei parai, koronavirusas ant įvairių paviršių nebėra pavojingas, tad praėjus šiam laikui daugkartines kaukes yra pakankamai saugu naudoti ir be dezinfekcijos, sako Vilniaus universiteto biochemikas ir biofizikas Daumantas Matulis.
Anot jo, parsinešus namo maisto
2020-04-09
Nuo penktadienio Lietuvoje viešose vietose bus privalu dėvėti veido apsaugos priemones, trečiadienį nusprendė Vyriausybė.
Pagal Ministrų kabineto priimtą karantino sąlygų pakeitimą, viešosiose vietose reikia „dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, res
2020-04-08
Ligos ir epidemijos yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Nors technologijos prisideda prie nuolatinio medicinos tobulėjimo, ilgėja gyvenimo trukmė, atrandami efektyvesni būdai kasdieniam gyvenimui ir buičiai palengvinti, šie pokyčiai smarkiai veikia mus supančią aplinką, teigia Vilniaus
2020-04-08
