Dažniausiai žmonės nukenčia nuo savų gyvūnų (0)
Publikuota: 2017-02-27
Kategorija:
Sveikata
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau - Panevėžio departamentas) informuoja, kad pastaraisiais metais Panevėžio regione registruojama mažiau asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų. Panevėžio departamento duomenimis, praėjusiais metais medicinos pagalbos, dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, prireikė 486 Panevėžio apskrities gyventojams, kai 2015 m. - 492 asmenims, 2014 m. - 521 gyventojui.
Daugiausiai nukenčia nuo šunų ir kačių
Kiekvienais metais Panevėžio apskrities gyventojai dažniausiai nukenčia nuo šunų. Praėjusiais metais šunys apkandžiojo 362 asmenis, tai sudaro beveik 75 proc. visų apkandžiojimo atvejų. Daugiausiai asmenis sužaloja žinomi gyvūnai, t. y. savi ar kurių sveikatos būklę galėjo stebėti veterinarijos specialistai. Savi gyvūnai apkandžiojo 73 proc. gyventojų. Nuo pasiutusių gyvūnų nukentėjusių asmenų nebuvo registruota.
Dažnai žmonės nukenčia ir nuo kačių, tai sudaro 23 proc. visų gyvūnų apkandžiojimo atvejų. Panevėžio apskrityje dėl kačių nukentėjo ir į medikus kreipėsi 112 asmenų. Sveikos katės sužalojo 88 žmones, nežinomos - 24.
Rečiau žmones apkandžioja galvijai ir kiti naminiai gyvūnai bei laukiniai žvėrys. Praėjusiais metais 12 Panevėžio regiono gyventojų sužalojo: usūrinis šuo, arklys, audinė, surikata, dekoratyvinė žiurkė, kiaunė, žiurkė, lapė, triušis.
Užsikrėtus pasiutlige vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas
Visiems sužalotiems asmenims buvo laiku suteikta medicinos pagalba ir skirta pasiutligės imunoprofilaktika. 2016 m. Panevėžio apskrityje vakcina nuo pasiutligės buvo skirta 196 asmenims, pasiskiepijo - 138. Nutraukė pradėtą skiepijimo kursą patys ar gydytojui rekomendavus - 57 asmenys. Praėjusiais metais iš viso sunaudota 801 vakcinos dozė.
Kaip užsikrečiama pasiutlige?
Žmonės užsikrečia pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau gleivinę. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą, jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige.
Rekomenduojami video
Žalią arba juodą arbatą galima praturtinti natūraliais aromatais – vėlyvą pavasarį žydinčių augalų žiedais. Sudžiovinti žiedai ilgai skleis malonų kvapą, padėdami maloniai atsipalaiduoti po darbų prie arbatos puodelio. O žvarbų rudenį ir šaltą žiemą į namus atneš gaivų pavasario
2019-05-29
Skiepijant vaikus nuo meningokokinės B tipo infekcijos, labai svarbu laikytis valstybės nustatyto skiepijimų kalendoriaus, Vilniuje vykusiame 4-ajame Baltijos pediatrų kongrese teigė dr. Inga Ivaškevičienė, Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų Infekc
2019-05-29
Išsėtine skleroze šiandien Lietuvoje serga apie 3 tūkst. žmonių. Nors centrinės nervų sistemos liga vis dar yra nepagydoma, nuolat atrandama naujų vaistų, padedančių valdyti ligą. Nuo gegužės vidurio Lietuvos pacientams jau kompensuojamas naujas veiksmingas, efektyvus ir saugus gydymas
2019-05-24
Atšilus orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, todėl didėja tikimybė užropoti ir įsisegti ligas platinančioms erkėms. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Panevėžio departamentas primena, kad aktyviausios erkės būna pavasarį, anksti ryte
2019-05-15
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėvai, auginantys vaikus nuo 6 iki 14 metų, kviečiami pasinaudoti nemokama savo atžalų nuolatinių krūminių dantų silantavimo paslauga.
Visos išlaidos už dantų silantavimą bus padengtos iš Privalomojo sveik
2019-05-14
