Farmakotechnikai ir toliau galės dirbti periferijoje (0)

Miestelių ir kaimo vaistinėse nuo liepos ir toliau galės dirbti ir vaistininko padėjėjai, arba farmakotechnikai, neturintys kvalifikacijos pagal naujausius reikalavimus. 

Seimas antradienį priėmė tokias Farmacijos įstatymo pataisas: už buvo 71 parlamentaras, prieš devyni, o 33 susilaikė. 

Pataisos numato, kad miestų, kur gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, taip pat miestelių, viensėdžių ir kaimo vaistinėse, nesant vaistininko, savarankiškai galės dirbti farmakotechnikai, kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų. 

Juos ryšio priemonėmis turės prižiūrėti vaistininkai. Vienas vaistininkas taip galės prižiūrėti ne daugiau kaip tris padėjėjus. 

Opozicija tvirtino, kad rastas geriausias kompromisas iš blogiausių pasiūlymų, o valdantieji aiškino, kad pataisos neskatins uždaryti vaistinių periferijoje.  

„Kad neužsidarytų vaistinės mažesniuose miesteliuose. Čia yra žmonių gynimas, čia yra parlamento išmintis“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. 

Komitete dirbantis Linas Slušnys pabrėžė, kad ne visi farmakotechnikai anksčiau turėjo sąlygas įgyti vaistininko kvalifikaciją pagal naujausius reikalavimus. 

„Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta. Tuo metu žmonės jau turėjo vaikus, paimtas paskolas ir nedideli norai baigti studijas universitete, neturėjo jie tokių galimybių dėl paskolų ir kitų dalykų“, – kalbėjo jis.  

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad pasienyje su Lenkija esančių vietovių gyventojai vietos vaistinėse vaistų nebeperka dėl didelių kainų: „Dabar didžioji žmonių dalis važiuoja vaistų pirkti į Lenkiją. Jiems praktiškai tų vaistinių ten (savo gyvenamosiose vietovėse – BNS) ir nereikia, tik pasikonsultuoti“.  

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad nėra teisinga apriboti galimybes farmakotechnikams dirbti miestuose, kur gyvena virš 3 tūkst. gyventojų. 

„Kai kur miestuose mes turime 3 tūkst. 200 gyventojų, 3 tūkst. 700 gyventojų ir tikrai pritraukti į tuos mažesnius miestus savo srities specialistų yra kartais sudėtinga ir dėl to gali mažėti vaistinių paslaugų prieinamumas“, – prognozavo ji.   

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pabrėžė, kad tokiu sprendimu Seimas diferencijuoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos galiojimą tarp miesto ir kaimo, diskriminuoja kaimo gyventojus, nes nesudaro galimybės jiems gauti aukštos kokybės paslaugų. 

„Ką mes pasakome ir kokią žinią pasiunčiame žmonėms? Kad miesto gyventojas gauna europinius standartus atitinkančias vaistininko paslaugas, tokias, kokias ES numato (...). Tuo tarpu kaimo vietovės gyventojams, kur ir taip sveikata žmonių yra blogesnės ir yra daug problemų su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, pasakome, kad jie gauna kitokias, ne tokias, kaip ES nustato, sveikatos priežiūros paslaugas (...) Jos yra nebūtinos, užtenka aukštojo išsilavinimo neturinčio farmakotechniko paslaugų“, – pareiškė ji. 

Pasak A. Širinskienės, Seimas tokiu sprendimu imituoja rūpestį regionais. 

Etikos ir procedūrų komisija antradienį nutarė pradėti tyrimą, ar nebuvo pažeistas Seimo Statutas svarstant įstatymo pataisas. Komisija sprendimą turėtų priimti trečiadienį.  

Seimo posėdžiui pirmininkavusio Jurgio Razmos teigimu, jeigu komisija nutars, kad buvo padarytas pažeidimas, Seimas pataisas svarstys iš naujo. 

Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.