Gripas ir peršalimo ligos sugrįžta su trenksmu – medikai įspėja, kad jos plis greičiau ir intensyviau (0)

Pastarosiomis savaitėmis sparčiai auga sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Medikai sako, kad sergamumo pikas šį sezoną bus pasiektas greičiau, nes teks atiduoti „skolas“ už praėjusius dvejus metus.

Pustrečio šimto susirgusiųjų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastarąją savaitę šalyje užregistruota beveik 1000 gripo atvejų ir daugiau kaip 29 tūkst. susirgimai ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Rokiškyje sergančių skaičius taip pat auga.

Pasak Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) direktorės Danguolės Kondratenkienės, vien lapkričio mėnesį užregistruoti 242 peršalimo ligų ir gripo atvejai, daugiausiai sirgo vaikai, jiems nustatytas 181 susirgimas.

Per tą patį laikotarpį patvirtinti 58 Covid-19 atvejai, šia liga dažniau užsikrėtė suaugusieji, jiems patvirtinti 54 atvejai. 

Pasak direktorės, šiuo metu panaudotos beveik visos iš 1300 dozių spalio mėnesį gautos vakcinos nuo gripo. Jomis buvo nemokamai skiepijamos tam tikros žmonių grupės: asmenys, vyresni  nei 65-erių metų, sergantieji lėtinėmis ligomis, sveikatos įstaigų darbuotojai, nėščiosios, globos įstaigų gyventojai. D. Kondratenkienės teigimu, dar liko kelios dozės vakcinos nuo gripo, bet norinčių  pasiskiepyti nebesulaukiama.

Covid-19 vakcinacija irgi išsikvėpė, per savaitę sulaukta 18 norinčių pasiskiepyti gyventojų.

Sergame už skolas

Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vaikų ligų gydytoja Žydrūnė Jakštonienė sakė, kad dauguma besikreipiančiųjų serga nesunkiai, nors buvo ir hospitalizacijos atvejų.

„Dveji metai praėjo beveik be peršalimo ligų, po griežto saugojimosi, kai žmonės daugiau laiko praleisdavo namuose, dėvėdavo kaukes. Nuo pavasario, kai baigėsi karantinai, žymiai padaugėjo sergančių virusinėmis ligomis. Sergame už skolas, tie virusai iš mūsų aplinkos niekur nedingo, jie buvo šalia, bet vaikai ir suaugę apie juos primiršo. Organizmas, neturėdamas kasmečio kontakto su virusu, šiek tiek nusilpo. Imunitetas atsparus kiekvienam persirgtam virusui. Kai nuolat su juo susiduriame, mes tampame jam nebeimlūs, organizmas atpažįsta jį kaip ligos sukėlėją ir jo neįsileidžia. O kai ilgiau nesusiduriame su šiuo virusu, ta informacija organizme pasimiršta ir stiprios apsaugos nebėra. Todėl turime dažnesnį sirgimą už tą laikotarpį, kai nesirgome dvi žiemas“, –  apie peršalimo ligų plitimo priežastis kalbėjo Ž. Jakštonienė.  

Anekdotai – tik pasveikus

Besisaugantiems nuo gripo  gydytoja patarė prisiminti kaukes ir rankų plovimą. Tik šį kartą ne todėl, kad valdžia liepia, o dėl savęs ir aplinkinių.

„Jeigu dėl Covid-19 ligos ir kaukių dėvėjimo buvo visokių diskusijų, tai nuo gripo jos tikrai apsaugo“, – aiškino medikė.

Taip pat siūlė prisiminti kitas rekomendacijas – sloguojant ar kosint neiti į darbą ar parduotuvę, neleisti sergančių vaikų į mokyklą ir darželį.  Jeigu jau priversti eiti į darbą sirguliuodami, reikėtų vėdinti kabinetą, dėvėti kaukę ir susilaikyti nuo kavos pertraukėlių ir anekdotų pasakojimo su kolegomis.

Medikė pabrėžia: ne kiekviena peršalimo liga yra gripas, ypač esant neaukštai temperatūrai ir didelei slogai. Gripui būdingas sausas kataras, krūtinę plėšantis kosulys ir aukšta temperatūra. Tipiniai virusinės ligos nukrypimai – kraujyje nustatytas mažesnis leukocitų, trombocitų kiekis. Esant įtarimui dėl gripo, medikė pataria pasidaryti testą, kad būtų galima skirti tikslinį gydymą. Gripo testai yra mokami, jie kainuoja 11 Eur.

Prasidės anksčiau

Ilgametę patirtį turinti medikė pastebi, kad prasidėjus peršalimo ligų sezonui pirmieji „iškrenta“ tie  miestai, kuriuose didžiausias judėjimas, yra oro, jūrų uostai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Po dviejų savaičių sergamumo pikas pasiekia ir atokiau esantį Rokiškio rajoną. 

Gripo pikas rajone dažniausiai būdavo fiksuojamas vasario–kovo mėnesiais. „Šiemet, manau, bus anksčiau, nes dveji metai gripo nebuvimo užaugino imlių žmonių skaičių ir plitimas bus didesnis, greitesnis ir intensyvesnis. Tai yra infekcinių ligų plitimo dėsningumas. Kuo daugiau imlių žmonių, neturinčių imuniteto konkrečiai ligai, tuo greičiau ji pinta“, – sakė gydytoja Ž. Jakštonienė.