Gydytojas geriatras V. Šavinis iššifravo geriatrijos pavadinimą: „Tiesiog prašykite siuntimo pas gerą gydytoją“ (0)
Sausio pabaigoje Rokiškio rajono ligoninėje buvo atidarytas beveik trejus metus lauktas ir ruoštas geriatrijos dienos stacionaras. Šiandien, kai skyrius veiklą vykdo jau pusę metų, įstaigos direktorius Raimundas Martinėlis sako, kad geriatrijos dienos stacionaro atsiradimas sparčiai senstančioje visuomenėje – reikšminga medicininė ir reabilitacinė paslauga. Visgi tiek vadovas, tiek skyriaus vedėjas gydytojas geriatras Vidas Šavinis pacientų pasigenda ir sako, kad tikrai galėtų priimti daugiau žmonių. V. Šavinis trumpai papasakojo apie šį veiklos pusmetį.
– Įprastai medikai nesiskundžia pacientų trūkumu. Priešingai – juos vargina dideli darbo krūviai, o Jūs teigiate, kad galėtumėte priimti daugiau pacientų. Įvertinkite, prašau, šį pusmetį darbo.
– Per šį laiką geriatrijos dienos stacionaro paslauga pasinaudojo virš 30 žmonių. Tikrai esame pajėgūs pagelbėti platesniam ratui pacientų. Tuo labiau, kad ši paslauga yra apmokama Ligonių kasų, o ja naudotis gali asmenys jau nuo 60 metų. Tereikia šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo. Kviečiu ir juos aktyviau tą daryti bei pajuokausiu, bet nusiimti dalį darbo krūvio nuo savęs atsiunčiant ligonį gydytojo geriatro konsultacijai. Pacientus raginu prašyti, kad išrašytų siuntimą pas mane, jei jaučia: demensiją, depresiškumą, disfagiją (rijimo sutrikimą), jei griūna (yra polinkis griūti, eisenos ir pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas), yra miego sutrikimai, senatvinis silpnumas, vidurių užkietėjimas ir pan. Tai – tik keletas simptomų, bet su Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros šeimos gydytojais ir gydytojais specialistais tikrai esame aptarę ir pristatę visą „pluoštą“ simptomų, kuriems esant pacientą gali atsiųsti į mūsų skyrių. Mes žmonėms siūlome labai prieinamą dalyką – konsultacijai ir pagalbai gauti galime priimti net sekančią dieną.
– Kokios priežastys, Jūsų manymu, lemia kol kas vangoką Rokiškio pacientų kreipimąsi į Jus?
– Pagrindinė bėga gal yra ta, kad senyvo amžiaus žmonėms yra sunku ištarti patį tą žodį gereatrija. Pacientai įpratę kreiptis tik į vidaus ligų gydytoją – šeimos gydytoją – o tas gydytojas geriatras yra dar visiška naujove. Kartais, atėję pas mane, jie nežino, pas kokį gydytoją šeimos specialistas juos atsiuntė (šypteli – aut. past.).
– Tokiu atveju gal vertėtų pagalvoti apie paprastesnį pavadinimą? Susigalvoti kokį nors slapyvardį, kad senjorams būtų lengviau paprašyti siuntimo pas Jus.
– Gal būtų visai neblogas variantas (šypsosi – aut. past.). Tokio niekas dar negalvojo, bet jei geriatriją narstytumėme pažodžiui, Lotyniškai tai yra sudurtinis žodis, prasidedantis „geros – senatvė“. Neversdami „geros“ į Lietuvių kalbą, galėtumėme tada sakyti, tiesiog, „geras gydytojas“. Taigi: „Prašykite šeimos gydytojo siuntimo pas gerą gydytoją“ (juokiasi – aut. past.). Galime taip juokauti, gal per juokus žmonėms tikrai labiau įsimins pavadinimas, nes reikia skleisti žinią.
– Sakėte, kad virš 30-imt asmenų Jus jau atrado. Kokie jų atsiliepimai?
– Džiaugiuosi, kad jie dalinasi tik gerais atsiliepimais. Žinoma, iš pradžių dalis žiūrėjo įtariai, gal kiek skeptiškai. Tačiau įpusėjus paslaugos teikimo laikui atsipalaidavo tiek jie, tiek jų artimieji, nes pamatė, kad žmogui čia – gera. Skyriuje dirba 8 skirtingi specialistai: turim kinezeterapeutą, ergoterapeutą, psichologą, slaugytojas, kurios neretai irgi atlieka psichologų vaidmenį – žmonės joms išsipasakoja, pasiguodžia ir atrodo nuo širdies nuima bet kokį vargą ar nerimą. Tikrai nuostabus personalas. O esant poreikiui, kreipiamės ir į ligoninės konsultacijų poliklinikos specialistus. Pacientai, baigiantis jiems skirtam dienos stacionaro laikui, jau nebenori išeiti, stebisi, kaip greit prabėgo dienos.
– O kas šiuos pacientus pastūmėjo apsilankyti geriatrijos dienos stacionare?
– Kai kuriuos iš jų atvedė socialiniai darbuotojai, kurie juos prižiūri. Kitus atlydėjo artimieji. Kai ateina 80-90 metų pacientai, juos atlydėjusiems šeimos nariams irgi jau yra apie 60 metų. Po keleto dienų, pamatę sustiprėjusį savo šeimos narį, jie ir patys sako: „Baigsis daržai, sodai ir rugsėjį pati ateisiu pas jus. Ir man bėda, skausmai, matau, kad reiktų pas jus apsilankyti“. Juk geriatrijos dienos stacionaro pagrindinė mintis ir yra atlikti savotišką prevenciją, profilaktiką, kad žmogus išlaikytų savo amžiaus judrumą ir netaptų slaugos skyriaus pacientu.
– Bet matote, daržai rūpi labiau, nei sveikata...
– Ir ačiū Dievui (juokiasi – aut. past.). Daržai irgi yra savotiška reabilitacijos forma. Tik aš galėčiau pagelbėti ir sužiūrėti jų bėdas, kurios apsunkina priėjimą prie daržo. Tegul tik rūpi daržai: čia ir mityba, ir judėjimas. Aš laikausi principo, kad jei nori būti sveikas, turi valgyti savo darbu užsiaugintą maistą.
– Sakėte, kad yra visa „puokštė“ įvairiausių bėdų ir simptomų, kurių kamuojami pacientai gali kreiptis geriatrijos dienos stacionaro paslaugų. Bet gal yra keletas dažnesnių, dėl ko pacientai kreipiasi?
– Dažniausiai – apsunkintas mobilumas, pusiausvyros sutrikimai. Nėra taip, kad žmonės kreipiasi būtent dėl kažko vieno. Viskas yra kompleksiška: galvos svaigimas, skaudantis stuburas, vaistų suderinamumas, kai vienu metu vartojama 6-12 tablečių ir juos reikia peržiūrėti. Dažniausiai būna mažiausiai 8-ių ligų sąrašas, o tai lemia fizišką apsitarnavimo apsunkimą. Pacientai sako: „Norėčiau daugiau, lengviau judėti...“. Jei žmogus nugriuvo, reikia žiūrėti kompleksiškai, kodėl taip vyksta, kodėl griūna? Ir čia mes padedame. Mes parodome, kaip galima pasilengvinti kasdieninę buitį, pavyzdžiui, skaudant stuburui, kaip patogiai nusiprausti, mokome atlikti mankštas, kurias pacientai paskui daro namuose. Galime išrašyti ir pagalbines priemones.
– Kiek laiko vienas pacientas gali naudotis geriatrijos dienos stacionaro paslauga?
– Dienos stacionaro paslaugą pacientai gauna kiekvienas individualiai: pagal nusiskundimus ir nustatytas diagnozes. Maksimalus terminas – 15 darbo dienų. Per metus galimi du etapai. Ir kas yra patogu pacientams, kad nebūtina visas šias dienas iš eilės ir būti. Jei reikia kažkur išvažiuoti, tikrai galima dieną-kitą praleisti. Žmogui gal ir psichologiškai lengviau. Kadangi paslauga gali naudotis asmenys jau nuo 60-ies metų, tokio amžiaus dar yra ir dirbančių, bet galima viską susiderinti. Turim teisę išduoti nedarbingumą, jei pacientas jaučia didelį fizinį skausmą ir nori atsigauti. Dienos stacionaro trukmė – nuo 4 iki 8 valandų. Tai nereiškia, kad vienas pacientas būtinai tas 8 val. ir praleis pas mus. Laikas priklausys nuo paciento būklės ir skirtų procedūrų. Gali būti, kad namo jis grįš ir greičiau. Mūsų darbo laikas: nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Tai labai patogu senyvus žmones prižiūrintiems artimiesiems, nes senjorą, kuriam priklauso paslauga, galima atvežti ir palikti visai dienai, o po darbo pasiimti.
– Dėkoju už pokalbį!