Ką turėtume žinoti apie pandemijos išpopuliarintą pulsoksimetrą? (0)

Pasaulyje siaučiant pandemijai, koronavirusu COVID-19 užsikrėtę žmonės gali jaustis tarsi kvėpuodami išretėjusiu oru aukštai kalnuose. Plaučių uždegimas yra viena iš šio išplitusio užkrato komplikacijų, todėl tampa kritiškai svarbu stebėti sergančiųjų kraujo įsisotinimo deguonimi lygį – jį matuoja vos kelių centimetrų ilgio ant piršto segamas pulsoksimetras.

Šį prietaisą iki šiol plačiai naudojo sveikatos apsaugos sektorius: ligoninės operacijų metu ir po operacijų, pacientus konsultuojantys gydytojai – būklės įvertinimui. Neretai šį aparatą turi alpinistai, kopiantys į itin aukštus kalnus. Čia oras būna itin išretėjęs ir jiems reikia stebėti savo aklimatizaciją, laiku pastebėti atsirandančią plaučių edemą.

„Pandemija pulsoksimetro reikšmę neabejotinai iškėlė į naujas aukštumas. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje ir iki pandemijos netrūko plaučių uždegimu sergančių žmonių. Išplitus naujam virusui plaučių uždegimas tapo viena šios ligos komplikacijų, kuri paliečia ne tik pagyvenusius, bet ir jaunus pacientus. Kraujo įsisotinimo deguonimi matavimas, o būtent tai ir atlieka pulsoksimetras, yra vienas objektyvių rodiklių, kad žmogaus plaučių funkcija yra sutrikusi“, – sako „Gintarinės vaistinės“ Verslo vystymo ir inovacijų skyriaus vadovas Martynas Gelžinis.

Jo teigimu, lengvas, segtuko principu ant piršto pritvirtinamas prietaisas gali būti naudojamas ir asmeninėms reikmėms: kasdieninės būklės stebėjimui, savo organizmo pažinimui, pasportavus, po miego. Pasak M. Gelžinio, šie prietaisai apibūdinami kaip pakankamai pigūs ir tikslūs, kad juos galėtų naudoti plačioji visuomenė.

Įsidėmėkite naują ribą – 94 proc.

Tikėtina, kad dauguma apie idealų kraujo spaudimą paklaustų žmonių atsakydami paminėtų du skaičius – 80/120. Naudojantis pulsoksimetru reikia žinoti, kad palyginti siaura rodmenų atkarpa reiškia gerą situaciją. Vis dėlto, ypač svarbu įsiminti „raudoną ribą“, kuomet deguonies lygis kraujyje jau ima siųsti pavojaus signalus.

„Jeigu pacientas pulsoksimetrą naudoja jau kurį laiką, tikrai žino, kokie rodmenys yra kai jis jaučiasi normaliai. Parodymų nukrypimas nuo įprastos normos jau gali būti signalas, kad reikia kreiptis į ligoninę. Bendras principas yra toks, kad 96-100 proc. deguonies koncentracija kraujyje yra laikoma norma. Jai nukritus žemiau 94 proc. reikia sunerimti, o smukus žemiau 90 proc. – skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Taigi, čia raudonoji riba yra 94 proc.“, – pastebi M. Gelžinis.

Fizinis aktyvumas, dėl to padažnėjęs kvėpavimas gali šiek tiek keisti pulsoksimetro parodymus. Tam, kad rezultatai būtų tikslesni, prietaisą patartina naudoti kambario temperatūroje, šiek tiek pailsėjus po fizinio krūvio. Svarbu, kad rankos nebūtų sušalę, nes dėl šalčio gali susitraukti pirštų kraujagyslės.

Tai galioja ir vaistinėse viešam naudojimui skirtiems pulsoksimetrams, kuriais deguonies lygį kraujyje gali pasitikrinti užsukę klientai.

Nepageidautinas ir nagų lakas

Pulsoksimetras deguonies lygį nustato skleisdamas tam tikro ilgio šviesą ir vertina, kaip ji sugeriama perėjus per audinius. Tam, kad reikšmė nebūtų iškraipyta, prietaisą naudoti rekomenduojama ne tik atsikvėpavus po fizinio krūvio, bet ir ant nelakuotų nagų.

Atlikti nors ir nedidelių žmonių grupių tyrimai rodo, kad juodos, mėlynos ir žalios spalvos nagų lakas gali apčiuopiamai sumažinti kraujo prisotinimo deguonimi reikšmę, matavimui trukdyti gali ir rudai raudonas lakas.

„Kai kraujas prateka pro plaučius, jis atiduoda anglies dioksidą ir iš įkvėpto oro pasisavina deguonį. Raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančiam hemoglobinui prisijungus deguonį pasikeičia jo fizikinės ir cheminės savybės. Viena tokių savybių – sugerti arba praleisti tam tikros spalvos ir ilgio šviesą. Būtent šios savybės pokyčiu ir pasinaudoja pulsoksimetras. Antras rodiklis, kurį jis pamatuoja, yra širdies ritmo dažnis“, – sako M. Gelžinis.

Jo teigimu, prietaisas gali pagelbėti įvertinti simptomus sergant kvėpavimo takų, kraujotakos ligomis. Juo labiau, kad simptomai gali būti daugiareikšmiai: dusulys, nuovargis, mieguistumas, spaudimas krūtinėje, nuolatinis stiprus kosulys. Tokiu atveju gydytojui pacientas galėtų pateikti ne tik subjektyvius pojūčius, bet ir objektyvų kraujo įsisotinimo deguonimi rodiklį.