Kaip gauti kompensuojamą dantų protezavimą: aiški ir paprasta tvarka (0)

Kasmet vidutiniškai 80 tūkstančių Lietuvos gyventojų pasinaudoja ligonių kasų kompensuojamu dantų protezavimu. Nors šias paslaugas gauti tapo paprasčiau ir greičiau, vis dar kyla klausimų apie kompensavimo sąlygas, išlaidas bei paslaugų teikimo tvarką. Pasaulinės burnos sveikatos dienos proga primename pagrindinę informaciją, kuri padės pasinaudoti šia galimybe be rūpesčių.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojant dantų protezavimą siekiama padėti gyventojams atkurti prarastą ar pablogėjusią kramtymo funkciją. Teisę į ligonių kasų kompensuojamą dantų protezavimą turi senatvės pensijos amžiaus žmonės, vaikai iki 18 metų, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys su negalia ir tie, kurie gydyti dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Už šiems gyventojams suteiktas dantų protezavimo paslaugas ligonių kasos iki nustatytos sumos sumoka gydymo įstaigoms. Kurie dantys ir kaip protezuojami, sprendžia protezuojantis gydytojas.

Patiems tvarkyti dokumentų nereikia

„Dėl ligonių kasų apmokamų dantų protezavimo paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje žmogus prisirašęs, gydytoją odontologą arba su jo siuntimu į kitą gydymo įstaigą, jei ji turi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros. Odontologas nustato, ar pacientui gali būti teikiamos kompensuojamosios dantų protezavimo paslaugos. Jis įvertina dantų būklę, protezuotinus dantis ir tai, ar burnos būklė tinkama protezuoti. Mat prieš protezuojant dantis turi būti atliktos reikiamos profilaktinės ir gydomosios procedūros: dantys ir dantų šaknų kanalai pagydyti ir užplombuoti, pašalinti protezuoti nebetinkami dantys ir jų šaknys“, – aiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus atstovė Eglė Čepukaitienė.

Jei odontologas nustato, kad pacientas turi teisę gauti kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas, gydymo įstaiga, į kurią jis kreipėsi, sistemose suveda paciento duomenis ir jį užregistruoja. Konsultacijos metu žmogus iškart sužino, ar jis turi teisę į šias paslaugas. Įstaiga išduoda tai patvirtinantį pranešimą. Tuomet pacientui tereikia kreiptis į pasirinktą viešąją ar privačią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų. Taigi patys gyventojai neturi pildyti jokių prašymų ar eiti į ligonių kasą – visi duomenys ir įstaigų užpildyti dokumentai yra sistemose.

Prieš pradedant protezuoti – gydymo planas

„Gyventojo pasirinktoje dantų protezavimo paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje visų pirma odontologas turėtų sudaryti išsamų paciento dantų protezavimo planą, jame išvardydamas visas būsimas paslaugas ir jų kainas. Su gydymo planu pacientas turi būti supažindintas pasirašytinai prieš pradedant jam protezuoti dantis. Gydymo planą itin svarbu žinoti, kad būtų aišku, kas bus atliekama ir kiek kainuos, t. y. kiek apmokės ligonių kasos ir už ką gali tekti papildomai susimokėti. Jei gydymo planas nesudaromas, jo paprašyti gali pats pacientas“, – sako ligonių kasos atstovė. 

Kompensuojamoji suma yra skiriama kramtymo funkcijai atkurti. Atsižvelgiant į situaciją, ši suma gali būti iki 342,13 euro, iki 670,39 euro arba iki 2 062,70 euro sudėtingesniais atvejais, kuriuos nustato gydytojų konsiliumas.

E. Čepukaitienė atkreipia dėmesį, kad ligonių kasos protezuojančiai gydymo įstaigai padengia ne konkrečią pacientui nustatytą galimą didžiausią kompensuojamąją sumą, pavyzdžiui, 670,39 euro, o faktines dantų protezavimo išlaidas. Jei realios protezavimo išlaidos mažesnės už kompensuojamąją sumą, tai likusi jos dalis lieka Privalomojo sveikatos draudimo fonde. Jei protezavimas brangesnis už kompensuojamąją sumą, likusią dalį tenka susimokėti gyventojui. Todėl pacientui svarbu iš anksto žinoti protezavimo būdus, priemones ir jų kainas, kuriuos turėtų pasiūlyti gydytojas sudarydamas gydymo planą.

Pasinaudoti – per 3 metus, kartoti – po 3 metų

Pasinaudoti kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugomis pacientai gali per 3 metus nuo užregistravimo sistemoje dienos. Per šį laiką nesusiprotezavus dantų, procesą tenka pradėti iš naujo kreipiantis į savo gydymo įstaigos odontologą dėl teisės į kompensuojamąjį dantų protezavimą.

Pasinaudojus kompensuojamomis dantų protezavimo paslaugomis, pakartotinai dėl jų galima kreiptis po 3 metų nuo dantų protezavimo kompensavimo dienos. Anksčiau pakartotinai šias paslaugas gali gauti vaikai iki 18 metų ir gyventojai, gydyti dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

Per tūkstantį gydymo įstaigų

Kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas galima gauti tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų turi sutartį su ligonių kasa. Lietuvoje kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas teikia apie 1 100 gydymo įstaigų. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasų svetainėje.

Pernai kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas gavo 75,5 tūkst. gyventojų. Iš jų 83 proc. yra pensinio amžiaus žmonės. Šioms paslaugoms kompensuoti iš fondo prireikė beveik 52 mln. eurų.

VLK inf.