Krūties vėžio diagnozė – keturiskart greičiau (0)

Iki keturių kartų greičiau pateikiama vėžio diagnozė, šiuolaikiškai valdomos pacientų eilės ir atnaujinta diagnostinė įranga – tokie pagrindiniai akcentai pristatyti penktadienį Nacionaliniame vėžio institute simboliškai atidarant Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrių ir Krūtų ligų radiologinės diagnostikos centrą.

„Įprastai sakome,  kad onkologijoje svarbu gydymo inovacijos, kad gydymas turi būti personalizuotas, orientuotas  į pacientą. Kalbėdami apie gydymą ir vaistų inovacijas pamirštame, jog ir diagnostika gali būti personalizuota, precizinė, pritaikyta konkrečiam žmogui“, – prieš nukirpdama raudoną juostelę kalbėjo NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Vėžiui nebėra galimybių „pasislėpti“ 

Nacionalinis vėžio institutas yra vienintelė įstaiga Baltijos šalyse, turinti europinį pripažinimą – Krūties vėžio kompetencijos centro akreditaciją. Čia gydoma daugiau nei pusė krūties vėžiu sergančių Lietuvos moterų, o vien praėjusiais metais Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriuje atlikta daugiau kaip 102 tūkst. diagnostinių radiologinių tyrimų, daugiau kaip 1300 krūtų biopsijų – ir šie skaičiai kasmet auga.

„Čia, radiologinės diagnostikos skyriuje, kur tinkamu laiku ir tinkamai nustatoma diagnozė, ir prasideda ligos kelias. Keisdami šitą skyrių pirmiausia galvojome, kad būtų geriau pacientui. Išsikėlėme sau iššūkį, kad atėjusiam į Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrių žmogui vieno vizito metu būtų atlikti visi reikalingi tyrimai. Tam įrengta registratūra, saugios erdvės kiekvienam pacientui karantino metu. Čia dirba puikių specialistų komanda, patogiai išdėliota mūsų svarbiausia  įranga, kuri negalėjo atsirasti be didelių mūsų Instituto valdytojų investicijų. Šiandien galime pasidžiaugti dviem naujais skaitmeniniais mamografais, rentgeno aparatais ir kita diagnostine įranga, įsigyta Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicijų lėšomis. Padėjo ir mūsų ilgalaikis partneris įmonė AVON – jų paramos dėka įrengėme modernias radiologų darbo vietas. Atnaujindami šį skyrių rėmėmės puikiais geriausių užsienio šalių pavyzdžiais“, – kalbėjo prof. S. Jarmalaitė.

Skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė akcentavo, kad tai, ką skyriuje turime šiandien – profesinė patirtis diagnozuojant ankstyvųjų stadijų vėžį, ypač krūtų, gydymas minimaliai invazinėmis procedūromis yra gilias istorines tradicijas turintis darbas, prie kurio prisidėjo ne viena onkologų karta.

„O šiandien žengėme dar vieną žingsnelį į priekį – įkūrėme atskirą registratūrą radiologiniams tyrimams ir erdvų laukiamąjį pacientams. Registratūra kasdien aptarnauja virš 300 pacientų. Turime švedišką eilių valdymo sistemą, kuri sumažina gyvos eilės stresą tiek gydytojui, tiek pacientui. Pacientas laukimo laiką gali išnaudoti maloniai ir prasmingai veiklai. O už gydytojo durų nebėra nuolatinio šurmulio ir nepasitenkinimo“, – pasakojo skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.

Svarbi eilių valdymo sistemos teikiama statistika – kiek žmonių aptarnauta, kiek neatvyko. Turint tokius duomenis, galima stebėti atvykimų skaičių, koreguoti darbo laiką, personalo poreikį pagal tam tikras valandas, didinti paslaugų teikimo našumą ir taikyti skatinimo priemones darbuotojams.

Dar vienas žingsnelis – skyriuje įkurtos dvi modernios intervencinės onkologijos operacinės. Jose atliekamos visos minimaliai invazinės diagnostinės ir gydomosios procedūros – tiek įvairių organų navikų biopsijos, tiek gydymas – navikų šalinimas šalčiu ar karščiu.

Kaip pasakojo šio skyriaus gydytojas intervencinis radiologas ir abliacijų autoritetas dr. Mantas Trakymas, jo ir kolegų atliekamos intervencijos – ne tik efektyvios, bet ir „patogios“ pacientui.

„Turėdami naujausią įrangą vėžį galime sunaikinti su minimaliomis invazijomis ir pacientas dar tą pačią dieną gali pats vaikščioti. Galime pasidžiaugti, kad ką tik įdiegėme vienintelį tokį Baltijos šalyse krūtų biopsijos su MRT kontrole aparatą – tai mums leis dar tiksliau pamatyti naviką krūtyje. Reikia suvokti, kad neretai krūtyse randami milimetriniai dariniai, o krūtų dydis taip pat lemia, kad ne visada lengva užčiuopti pokyčius. Šiuolaikinės vaizdinimo priemonės ir radiologiniai tyrimai nebesudaro galimybių vėžiui „pasislėpti“, – kalbėjo gydytojas.

Trečias žingsnelis – atnaujinta skyriaus diagnostinė įranga – modernūs rentgeno aparatai, turintys dirbtinio intelekto programas, kompiuterinis tomografas, skaitmeniniai mamografai, ultragarsas,  informacinės technologijos – internetinė vaizdų analizės ir archyvavimo sistema.

„Tai, – pabrėžė skyriaus vedėja dr. J. Ušinskienė – yra pagrindiniai radiologo darbo įrankiai, be kurių neįmanoma tiksli diagnostika, kaip ir be gero teleskopo neįmanoma pamatyti mėnulio kraterių“.

Lietuvės vis dar vangiai dalyvauja prevencinėje programoje

Paprašyta pristatyti Krūtų radiologinės diagnostikos centrą, gydytoja pasakojo, kad jis kurtas taip, kad būtų patogu dirbti gydytojams, o pacientėms, kurioms įtariamas vėžys, apsilankymų skaičius sumažėtų perpus. Diagnozės laikas sutrumpėtų beveik 4 kartus. 

„Šiandien moteris, atvykusi su įtariamu vėžiu, tą pačią dieną gali gauti net tris paslaugas – mamografiją, ultragarsinį ištyrimą ir naviko biopsiją. Tokį pilną ištyrimą taikome bent dviem iš 100 per dieną atvykstančių moterų“, – sakė skyriaus vedėja.

Daugumai kitų pagal atrankinės mamografinės patikros programą atvykusių moterų pakanka tik mamografijos. 

„Reikia pažymėti, kad į patikros programą vieną kartą per dvejus metus turi atvykti sveikos, jokių simptomų nejaučiančios moterys. O vėžio diagnozė pagal tarptautinius standartus turėtų būti pateikiama per dvi savaites. Bet, natūralu, psichologiškai laukimo laikas labai varginantis. Moterys ir jų artimieji skundžiasi, kad viskas krenta iš rankų, jie nebegali dirbti, miegoti. Tad dedame visas pastangas kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kad būtų galima kuo greičiau pradėti gydymą“, – pabrėžė dr. J. Ušinskienė.

Gydytoja pasidalino ir artimu pavyzdžiu – savo mamos patirtimi, kuri nuo 50–ies metų sąžiningai kas dvejus metus tikrinosi krūtis. Prieš 69–ąjį gimtadienį, atlikus mamografiją, rasti kelių milimetrų vėžiui būdingi pakitimai, kurie niekur kitur nebuvo išplitę.

„Krūties šalinti nereikėjo, chirurgė išoperavo tik dalį krūties ir dabar net nesimato, kad operuota. Radioterapeutai taikė lokalią spindulinę terapiją, mama vartoja vaistus ir šiandien jaučiasi puikiai, augina rožes ir anūkus. Taigi, čia galima sakyti kaip ir su piktžolėmis darže, jei laiku pastebėsi ir spėsi išrauti su šaknimis – turėsi puikų derlių, tačiau leidus  piktžolėms išsikeroti ir išberti sėklas – turėsime tik apleistą piktžolyną, o daržovės bus nugeibusios“, – kalbėjo dr. J. Ušinskienė.

Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas, sudarantis 18 proc. visų diagnozuojamų navikų ir 15 proc. visų mirčių nuo vėžio. Ilgalaikės tendencijos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje panašios: sergamumas krūties vėžiu didėja, mirtingumas nuo krūties vėžio mažėja, o išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu ilgėja. Remiantis naujausiais Vėžio registro duomenimis, 2015 m. krūties vėžio diagnozę Lietuvoje išgirdo 1638 moterų. Džiugina, kad liga vis dažniau nustatoma ankstyvųjų stadijų. I ir II stadijų liga nustatyta beveik 70 proc. pacienčių, o IV stadijos ligos diagnozių nuolatos mažėja. Tai yra labai svarbu, nes daugiau nei 90 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos. Lietuvoje daugiau nei 15 tūkst. moterų gyvena su krūties vėžio diagnoze daugiau nei 10 metų.

„Tai puikus pasiekimas. Ir statistiką (ir savo šansus) galime dar labiau pagerinti imdamiesi vieno paprasto žingsnio – dalyvaudami Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje“, – ragino ir gydytoja Rūta Briedienė, kuri yra prevencinių programų koordinatorė.

Išskirtinės dovanos Institutui

Paskutinis atidarymo renginio akcentas – Dalios Mikonytės ir meno dirbtuvių „KILOWAC“ vadovės Evelinos Liaugaudaitės dovana Institutui – šviečiantis meno kūrinys, kuris pagamintas iš magnetinio rezonanso nuotraukų kopijų ir džiovintų augalų.

„Prieš penkerius metus man pačiai buvo diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys. Daugumą prisiminimų sąmoningai užblokavau – tiesiog toliau gyvenau savo gyvenimą, tik daug nuoširdžiau ir intensyviau. Atliktos kelios chirurginės operacijos, mastektomija, 8 chemoterapijos, radioterapija, vėliau plastinė operacija. Maži praradimai atvėrė naujas galimybes – labai patiko galimybė greitai keisti plaukų spalvas – daugiausiai laiko dėvėjau rožinį peruką. Didžiausias palaikymas buvo su artimaisiais sutartas ligos ignoravimas. Nėra nieko blogiau nei jaustis auka ar mirtininke. Šiandien jaučiuosi puikiai, bet visada žinau, kad liga bet kada ir grįžti, todėl stengiuosi kiekvieną dieną kvėpuoti pilnais plaučiais ir daryti tik tai, ką noriu.

Jaučiu, kad praėjo pakankamai laiko, tarp ligos ir manęs atsirado pakankamas atstumas, galiu žiūrėti į ją gana neutraliai. Norėjau įprasminti ir apmąstyti su liga praleistą laiką, kuris tapo labai vertingu mano pačios sąmoningumui. Šiais metais pristačiau parodą pavadinimu “bust” – manau, kad liga sąlygojo mano pabudimą iš gana apatiško gyvenimo laiko. Šviestuvas, kurį nusprendžiau padovanoti NVI sukurta iš mano pačios medicininio MRT failo – krūtinės sluoksniai iš plastiko išpjautyti lazeriu ir “apauginti” sausomis gėlėmis“, – pasakojo D. Mikonytė.

Kad moterys, atvykusios į naująjį diagnostikos skyrių, nebijotų laukiančių tyrimų – yra dar daug gyvų mitų, kad suspaudžia, skauda, kenkia –  Aušra Bružienė, Nacionalinės krūtų ligų asociacijos prezidentė, įteikė dovanų gražiai estetiškai parengtą informacinę brošiūrą „Radiologinė krūtų ligų diagnostika“. „Tikiu, kad moterys pasiskaitys ir nusiteiks pozityviai visiems radiologiniams tyrimams, be to, linkiu visoms būti sveikoms“, – šypsojosi A. Bružienė.

Nacionalinio vėžio instituto informac.