Pirmasis Laimo ir Erkinio encefalito ligos atvejis. Ką reikia žinoti apie erkes? (0)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento Rokiškio skyrius šį mėnesį gavo pirmus skubius pranešimus apie naujai registruotą mūsų rajone Laimo ligą ir Erkinį encefalitą. Praeitais metais tuo pačiu metu turėjome šių susirgimų per 26 atvejus, iš kurių 21 atvejis buvo Laimo ligos! Užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visoje Lietuvoje. Tačiau  Rokiškio rajonas – vienas iš labiausiai užkrėstų. Pavyzdžiui, jei sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų Respublikos mastu Laimo ligos ir erkinio encefalito kartu paėmus siekia tik 12,4 atvejo 2016 metais, tai Rokiškio savivaldybėje jis buvo 20,7 – 10 000 gyventojų. Mažiausias rodiklis 4,2 atvejo/10 000 gyv. buvo Pasvalio savivaldybėje. Biržų sav. – 16,8, Kupiškio savivaldybėje – 17,9 atvejo 10 000 gyventojų. Nors mirštamumas nuo šios ligos nedidelis – 0,5-2 proc., bene didžiausias medikų galvos skausmas – šių susirgimų komplikacijos. Visiškai pasveikę iš ligoninės išeina vos trečdalis pacientų. Dar trečdalis pasveiksta po metų, o trečdaliui pasekmės lieka visam gyvenimui.

Ką privalome žinoti kiekvienas?

Nebėra būdingo sezoniškumo kada dažniausiai buvo stebimi erkių suaktyvėjimai –pirmoji pakilimo banga balandžio - gegužės – birželio, antroji – rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Dabar erkės aktyvios jau nuo ankstaus pavasario iki vėlyvo rudens, praktiškai kai iškrinta arba kai pavasarį nutirpsta sniegas. Erkė-voragyvis, turinti net keturias vystymosi stadijas: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Kiekvienoje iš šių paskutinių trijų vystymosi stadijų, erkei reikia maitintis krauju, antraip ji neišgyvens. Todėl jos dažniausiai maitinasi žinduolių, gyvenančių natūralioje gamtoje, krauju. Šie žinduoliai ir yra erkinio encefalito ,Laimo ligos sukėlėjo – viruso ar bakterijos borelijos - nešiotojai. Kraujo siurbimas arba erkės maitinimas trunka apie porą dienų. Nustatyta, kad per pirmąsias 10 min. trukmės maitinimą, erkės jau perduoda sukėlėją. Kraujo siurbimas – beskausmė procedūra, nes erkės savo seilėmis suvilgo žaizdą, kuriose yra ne tik skausmą slopinančių, bet ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų. Tik pasimaitinusi krauju erkė gali peržiemoti ir vystytis į naują stadiją. Erkė gyvena 2-3 metus. Per tą laiką ji išauga nuo 0.1 mm iki 3-4 mm dydžio. Erkės užsikrečia viena nuo kitos siurbdamos to paties gyvūno kraują, užsikrėtusi erkė ligos sukėlėjus perduoda palikuonims. Ypatingą reikšmę turi smulkūs graužikai, o taip pat paukščiai, kurie ligos sukėlėjus perneša iš vienos vietovės į kitą. Tuo galima paaiškinti, kodėl net miestuose, uždaruose kiemuose yra erkių. Gamtoje yra žinomų vietovių, kur yra užsikrėtusių erkių gausa, bet jų išnaikinti neįmanoma.

Kuo vyresnis žmogus, tuo sunkesnė ligos forma. Taip pat kuo sunkesnė ligos forma ūmioje fazėje, tuo sunkesni žmogui liekamieji reiškiniai. Vaikams liekamieji reiškiniai būna labai retai, Vaistų nuo erkinio encefalito nėra. Gydymas – tik simptomatinis. Tuo tarpu Laimo liga sėkmingai gydoma antibiotikais. Erkinis encefalitas – vienintelė erkių platinama liga, nuo kurios sukurta vakcina. Mokslininkai nesitiki, kad šimtaprocentinė vakcinacija išnaikintų ligos sukėlėją, kaip Europoje atsitiko su raupais, tačiau skiepai suteikia 99 proc. tikimybės, kad apsikrėtęs žmogus nesusirgs. Imunitetas susidaro praėjus 2 savaitėms po antros dozės, kuri švirkščiama praėjus mėnesiui po pirmosios. Po metų reikia dar ir trečios dozės. Vėliau užtenka imunitetą palaikyti skiepijantis kas 5 metus (vyresnio amžiaus žmonės – kas 3 metus).

Dažniausios ir efektyviausios profilaktikos priemonės : prieš vykstant į gamtą tinkamai apsirengti (šviesūs rūbai, ilgos užsegtos rankovės, kelnių klešnės prispaustos prie kūno kojinėmis ar aulinukais, galva pridengta skarele ar prigludusia kepure). Rekomenduojama naudoti repelentus, skirtus rūbams ar odai. Svarbu grįžus iš miško ar parko tuoj pat apžiūrėti kūną, kad nebūtų prisisiurbusi erkė. Vilkėtus rūbus vertėtų pakabinti negyvenamojoje patalpoje ar saulėje. Poilsiavietėse, kolektyviniuose soduose, parkuose, stadionuose, būtina reguliariai pjauti žolę, genėti menkaverčius krūmus.

Primename, jei pastebėjote įsisiurbusią erkę - kuo skubiau ją pašalinkite, tačiau jos netraumuokite. Erkės apžiūrėjimas, judinimas tik skatina erkę dar labiau įsisiurbti, o tai reiškia, kad nuodų patekimas į žaizdą tik padidėja. Pincetu, tankaus audinio arba popieriaus gabalėliu suimkite erkę kuo arčiau odos ir ištraukite ją sukamuoju judesiu, stengdamiesi nepalikti odoje erkės galvutės. Įsisiurbimo vietą nuplaukite muilu ir patepkite dezinfekuojančiu tirpalu. Jei erkės galvutė nutrūko, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Pirmieji ligos simptomai, paprastai pasireiškia po 1-2 savaičių. Todėl ištraukus erkę, būtina stebėti įkandimo vietą, vietinę odos reakciją, paraudimo dydį, kūno temperatūrą, bendro tipo organizmo negalavimus.

Pašalinus erkę,daugelis žmonių mūsų klausia ką su ja daryti, kas gali ištirti erkę? Rajone ir apskrityje nėra tokios laboratorijos, kuri tiria erkes. Ištirti erkę ar ji nėra užkrėsta,- tai privatus reikalas. Norintims ištirti erkes informuojame, kad pašalintą erkę būtina patalpinti į sandariai užkimšamą  mėgintuvėlį ar indelį, kuriame yra įdėti 1-2 lapeliai  smulkios žolės ir įlašinti keli lašai vandens. Erkė turi būti gyva ir nesuspausta. Jei viskas teisingai atlikta, erkutė pati turi palipti ir užsikabinti ant mėgintuvėlyje esančio lapo krašto.Mėgintuvėlis laikomas buitiniame šaldytuve, bet ne šaldyklyje. Kelių parų laikotarpyje tokį mėginį reikia savo jėgomis  pristatyti į Vilniuje esančią privačią ”Endemik” arba Valstybinę nacionalinę virusologinę laboratoriją Gėlių g. - 9, Vilnius.Tyrimas mokamas. Kadangi jokių profilaktinių šių ligų priemonių, kad užkirsti kelią vystytis ligai po erkės įsisiurbimo nėra, tai erkę tirti nėra butina, geriau stebėti savo sveikatos būklę. Nuo erkinio encefalito rekomenduojame pasiskiepyti.