Po 15 metų paieškų obelietis dėkoja ligoninės medikams už grąžintą pilnavertį gyvenimą (0)

Robertas Keliačius net 15 metų kentė spazminius pilvo skausmus. Vyras tikino, jog visus tuos metus, deja, nesėkmingai, skausmo priežasties ieškojo tiek rajono, tiek didmiesčių medikai. Bet lemiamu momentu pagalbą suteikė Rokiškio rajono ligoninės komanda ir profesinės šventės proga obelietis sveikina visus medikus bei dėkoja už grąžintą pilnavertį gyvenimą.

Pasislėpusi liga   

Vyras pasakojo, jog maždaug prieš 15 metų prasidėjo problemos, jo ir artimųjų manymu, su skrandžiu: „Kas porą mėnesių užeidavo spazminiai pilvo skausmai. Iš pradžių jie nebuvo labai stiprūs, tačiau metams einant, skausmas vis stiprėjo. Ieškojom ligos, šeimos gydytoja rašydavo siuntimus įvairiausiems tyrimams: buvo ne kartą atliktas rentgeno tyrimas, echoskopija, kolonoskopija, gastrofibroskopija, gastroenterologijos skyriuje gulėjau. Nei privačių, nei valstybinių gydymo įstaigų medikai nerado tų skausmų priežasties“.

Tačiau ilgą laiką nerasta liga šiais metais balandžio pradžioje pasireiškė itin stipriai: vyras pasijuto labai blogai ir nuvyko į Rokiškio rajono ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.

„Iš karto paguldė į ligoninę, nebeleido eiti namo (šypteli – aut. past.), nors skausmui praėjus jau norėjau keliauti. Vėl padarė visokių tyrimų, kraujas rodė uždegimą, bet kur ir kas – nebuvo aišku. Gydytojas Jaroslavas Tubelevičius įtarė, kad gali būti nepraeinamumas, o kitą rytą gydytojas Artūras Vaičius pasakė, kad neapsieisim be operacijos – kitaip priežasties nepamatysim“, – pasakojo R. Keliačius.

Įgimtas dalykas...

Po operacijos paaiškėjo, kad medikų spėjimai buvo teisingi: 15 metų vyrą kankino įgimta anomalija – nepraeinamumas.

„Po operacijos gydytojas A. Vaičius man aiškino, kad žarninė kilpa, kurioje buvo nepraeinamumas, ėjo šonu, tad net ir tyrimas zondu patalogijos neaptiko. Įgimta anomalija, kuri žmonėms būna retai ir ne visiems pasireiškia. Po operacijos jau praėjo trys savaitės ir jaučiuosi iš ties puikiai. Didžiausia ir nuoširdžiausia padėka gydytojams ir ligoninės personalui“, – pilnaverčiu gyvenimu džiaugėsi R. Keliačius.

Tokį ilgą laiką skausmus kentęs vyras sakė nekaltinantis nieko, nei vieno per tuos metus sutikto mediko – juk net problemą parodyti turėję tyrimai jos neatskleidė, tad kaip galima kaltinti žmogų?

Pasitikėjo nuo pirmos dienos

Istorija besidalinančio vyro pasiteiravus, ar kartais girdimų ne itin malonių istorijų apie rajono ligoninės medikus fone nekilo nerimas „atsiduoti“ į jų rankas, vyras lyg kirviu nukirto: „Kaip daktarai gali nesistengti? Juk jiems patiems sėkmė ir išgydyti pacientai yra prestižas. Tikrai nejaučiau jokio nerimo. Tą vakarą, kai paguldė į skyrių, sulaukiau tikrai geros priežiūros, o prieš operaciją atėjęs gydytojas viską nuodugniai išaiškino. Šiaip tokiems dalykams – operacijoms – esu opus, bet jaučiausi labai ramiai, kai taip nuoširdžiai su manimi pasikalbėjo. Nebuvo susijaudinimo ar baimės, kad nereikia operuotis. Po operacijos ligoninėje gulėjau dar 10 dienų ir rūpinosi manimi visas personalas“.

Obelietis šyptelėjo, kad jo asmeninė patirtis su visais Rokiškio medikais yra gera, o esant poreikiui nebijotų gydytojo A. Vaičiaus priežiūrai atsiduoti ir antrą, ir trečią kartus.

„Kam ieškoti kitur ir kitų Dievų? Visur ir visko pasitaiko. O mūsų medikai tikrai stengiasi ir specialiai juk nedarys, kad žmogui būtų blogai“, – svarstė R. Keliačius ir dar kartą siuntė nuoširdžią padėką bei sveikinimus profesinės šventės proga.

Neeilinė istorija

Rajono ligoninės Chirurgijos profilio skyriaus vedėjas Artūras Vaičius, paprašytas pakomentuoti šią paciento situaciją, neslėpė – situacija neeilinė dėl dviejų priežasčių: kad pacientas tiek metų kentėjo skausmą ir dėlto, kad skausmų priežastis buvo itin sunkiai atrandama.

„Ligoniui buvo plonųjų žarnų gerybinis susiaurėjimas. Jis atsirado dėl opos žarnoj ir panašu, kad vystėsi labai ilgą laiką. Ligos esmė ta, kad žarna iš lėto veriasi ir visai uždaro žarną – atsiranda nepraeinamumas. Tai – sunkiai aptinkamas dalykas, nes nėra Lietuvoje tų tyrimų tiek daug, kurie lengvai galėtų nustatyti šią diagnozę. Kai jis atvyko į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, realiai, pas jį buvo likęs maždaug vieno milimetro žarnos praėjimas, kas sukėlė žarnų nepraeinamumo kliniką, o tai jau yra skubiai operuojama“, – kalbėjo gydytojas.

Pašnekovo teigimu, 4-5 metrai ilgio žarnyne nustatyti būtent tą vietą, kurioje yra susiaurėjimas, nėra paprastas: „Jei žmogus pavalgo ryte, jam užeina spazmai, bet į medikus kreipiasi tik kitą rytą, tikrai nėra kaip nustatyti. Kai jau pradėjo plėstis viršuje supratom, kas gali būti. Nes kai žarna pasiaurėjusi 2/3, tai žmogus jaučia spazmą, bet jis praeina. Deja, mūsų pacientas į ligoninę atvyko jau beveik 95 proc., užakusia žarna“.

Pasikeitė gyvenimas

Anot mediko, operacijos metu buvo atlikta žarnų rezekcija ir po 15 metų vyras gali vėl džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu be nuolatinio skausmo.

„Matosi, kad šis pacientas – kantrus žmogus (šypteli – aut. past.), kuris prisitaikė gyventi su skausmais. Paskutiniu metu jis, apskirtai, gyveno tik skysčius vartodamas, nes negalėjo valgyti: suvalgo daugiau, žarnynu slenka didesnis kiekis maisto ir iš karto eina spazmai. Kuo toliau, tuo daugiau buvo baimės valgyti: suvalgydavo kąsnį, išgerdavo vandens ir sakydavo, kad pavalgė“, – pasakojo A. Vaičius ir nusijuokė, jog pačiam įdomu, kiek po keleto mėnesių pacientas priaugs svorio, nes dabar jis gali valgyti dideliais kiekiais – pasikeitė gyvenimo kokybė.

A. Vaičius neslėpė – kai R. Keliačius kreipėsi į juos, jau buvo galutinis terminas – be operacijos nebuvo galimybės padėti, o pagalvojus apie blogiausią scenarijų, obeliečio galėjo laukti ir mirtis: „Grubiai tariant: plyštų žarna, atsirastų ūmus pilvo plėvės uždegimas ir sepsis, sepsinis šokas, žmogus miršta. Bet dažniausiai jau visi atvažiuoja iki ligoninės“.

Džiugina sėkmės istorija

Pasak gydytojo, pati operacija nebuvo iššūkis – ji nesiskyrė nuo skubos tvarka daromų operacijų. Labiausiai medikas džiaugėsi galėjęs pagelbėti žmogui: „Tokios istorijos yra labai malonios, nes žmogus jau gal buvo praradęs viltį: nežinia gal yra baisiausia, kai tau skauda, bet visi atlikti tyrimai yra normalūs ir atsakymo dėl ko skauda – nėra. Jam būdavo tokie skausmai, kad net vaistai nepadėdavo, kai susirietęs žmogus negali jokia veikla užsiimti. O jis tai kentėjo, gal kaip ugniagesys tokio tvirto charakterio (juokiasi – aut. past.). Mums pavyko padėti žmogui, bet dirbo visas personalas: ir anesteziologas, ir slaugytojos. Ne aš vienas“.