Sergamumas koronavirusu smarkiai sumažėjo, tačiau neišnyko. Kas keičiasi? (0)

Beveik trejus metus nerimą kėlusi koronaviruso problema pastaruoju metu nusikėlė kažkur į užkulisius. Ekstremalioji padėtis atšaukta, veido apsauginių kaukių dėvėti nebėra būtina, o ir sergamumo Covid-19 statistika mažiau viešinama, dėl ko susidaro įspūdis, kad šis susirgimas išnyko nuo žemės paviršiaus, o jeigu ir liko – nebekelia pavojaus. Apie tai, ar koronavirusas mums jau nebepavojingas, pasiteiravome Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų.

 Džiuginanti statistika

Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento informacija, sergamumas koronavirusu sparčiai mažėja. Gegužės 5 d. duomenimis, per parą registruoti 186 nauji susirgimai Covid-19. Sergamumo kreivė tiesiog velkasi pažeme, palyginus su ankstesniais laikotarpiais. Nuo šio susirgimo per gegužės 4 d. Lietuvoje mirė 1 asmuo. Rokiškio rajono statistika dar džiugesnė – per parą čia susirgo koronavirusu tik vienas asmuo, kas yra savaitės susirgimų vidurkis. Oficialiai užfiksuota, kad šia liga rajone serga 58 asmenys. Per visą pandemijos laikotarpį Rokiškio rajone mirtis nuo Covid-19 ištiko 128 žmones.

Istorija vaistinėje

Minčių, kad koronavirusas pavojingumo neprarado, sukėlė situacija, matyta vaistinėje. Atėjęs vyresnio amžiaus vyras su ašaromis akyse vaistininkės prašė be recepto išduoti stipresnių raminamųjų vaistų – tokio savo susijaudinimo priežastimi žmogus įvardijo jam artimo žmogaus sunkią sveikatos būklę. Esą vaistininkei pažįstamas žmogus guli ligoninėje komos būsenos dėl susirgimo Covid-19 ir šansų išsikapstyti jam esą nedaug. Žinoma, raminamųjų be recepto žmogus negavo. Ar žmogaus papasakota istorija yra tikra, „Rokiškio Sirena“ užtikrinti negali. Jeigu šis žmogus melavo, tai galbūt jis turi nepaprastų aktorinių sugebėjimų...

Vis dar patenka į ligonines

Taip, vis tik ligoninėje gydomų dėl Covid-19 pacientų vis dar yra: per parą į ligonines su šiuo susirgimu pateko 33 ligoniai, vienam pacientui pradėta taikyti dirbtinė plaučių ventiliacija, 14 – taikoma deguonies terapija. Iš viso užimtos 283 lovos, skirtos Covid-19 gydymui, kai ligos atvejai ne tokie sudėtingi, o sudėtingesnio gydymo reikalauja 20 atvejų.

Apie šios ligos prognozes užklausėme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tačiau atsakymai į klausimus pateikti bendrai su Sveikatos apsaugos ministerija. Atsakymus persiuntė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė.

- Kadangi atšaukti daugelis ribojimų, nebelieka mobiliųjų testavimo punktų, kaip manote, ar dalis susirgimų Covid-19 neliks nežinomi ir tikroji statistika nebus žinoma? Ar, esant dabartinei situacijai, bet kuriems karščiuojantiems pacientams bus siūloma testuotis dėl Covid-19, ar tai liks gydytojo pasirinkimo reikalu?

- COVID-19 būdingus simptomus jaučiantys žmonės, kaip ir pajutę bet kokius kitus sveikatos negalavimus, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas, įvertinęs sveikatos būklę, spręs dėl reikalingų tyrimų. Šeimos gydytojo sprendimu, COVID-19 ligai nustatyti bus naudojami greitieji antigeno testai. Patys pacientai registruotis tyrimui negalės, registraciją vykdys gydymo įstaigos. Jei asmuo pageidauja tyrimą atlikti savo lėšomis, tokia galimybė išlieka ir toliau, kaip ir buvo iki šiol.

Esminis skirtumas tas, kad nuo gegužės 1 d. tyrimai COVID-19 ligai patvirtinti atliekami tik simptomus jaučiantiems asmenims gydytojo sprendimu. Teigiamas greitojo antigeno tyrimo atsakymas patvirtina COVID-19 ligą ir asmuo laikomas sergančiu. Kaip ir iki šiol COVID-19 sergamumo statistiką skelbs Statistikos departamentas.

Esant aukštam imunizacijos lygiui (persirgus ar pasiskiepijus) bei plintant lengvesnę ligos formą sukeliančiai Omikron atmainai, šiuo metu turimais duomenimis, COVID-19 liga gali būti valdoma kaip kitos per orą plintančios užkrečiamosios ligos, todėl nėra būtinybės laboratoriškai patvirtinti kiekvieną ligos atvejį. Svarbu, kad kiekvienas simptomus jaučiantis žmogus elgtųsi atsakingai.

Jei simptomai lengvi ir žmogus nuspręstų nesikreipti į gydytoją, jis vis tiek turėtų neiti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas vietas tol, kol nepasveiks. Ši rekomendacija galiojo dar iki COVID-19 atsiradimo, ji išlieka aktuali ir dabar. Jei neišvengiamai tenka bendrauti su kitais žmonėmis, simptomus jaučiančiam asmeniui rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių.

- Kas nulėmė sprendimą atlaisvinti ribojimus, taip leidžiant suprasti, kad grėsmė išliko? Ar žmonės jau tikrai gali atsipalaiduoti? Kokios ateities prognozės?

- Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad šiandien didžioji dalis Lietuvos gyventojų – daugiau nei 80 proc. – yra persirgę arba pasiskiepiję nuo COVID-19. Jau nuo 2022 m. vasario pradžios mažėjant sergamumui COVID-19 liga, taip pat nedidėjant hospitalizuojamų ir ypač reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydomų pacientų skaičiui, buvo atsisakyta kai kurių COVID-19 valdymo priemonių: neliko sąlytį turėjusių asmenų izoliacijos, nustatyta, kad ugdymo įstaigose srautų valdymas yra rekomenduojamas, atsisakyta privalomo reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias asmens apsaugos priemones uždarose erdvėse ir kt.

Sprendimą atšaukti ekstremalią situaciją lėmė tai, kad dominuojant Omikron atmainai ir esant labai aukštam visuomenės imunizacijos lygiui, netaikant beveik jokių pandemijos kontrolės priemonių, epidemiologinė situacija gerėja.

Paminėtina, kad pandemija dar nesibaigė. Virusas cirkuliuoja visuomenėje, todėl rekomendacijos dėl COVID-19 prevencijos priemonių naudojimo ir toliau išlieka aktualios – rekomenduojama pajutus simptomus nesilankyti viešose vietose, dėvėti medicinines kaukes viešajame transporte, ypač rytinio ir vakarinio žmonių susibūrimo piko metu, uždarose patalpose laikytis saugaus atstumo (2 metrų), dažnai plauti rankas ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad gydymo įstaigose atnaujinus ligonių lankymą, galioja reikalavimas dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių.

Rekomendacijos gyventojams yra paskelbtos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje (https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/KORONA/REKOMENDACIJOS%20GYVENTOJAMS.pdf).

„Tad visus raginame nepamiršti infekcijų saugojimosi priemonių, kurios išlieka aktualios ir reikalingos, net ir atšaukus ekstremalią situaciją šalyje.

Iki kitos pavojingos atmainos atsiradimo, didelio jau įgyto imuniteto nusilpimo ar virusui plisti palankaus rudens sezono dabartinės epidemiologinės situacijos tendencijos, tikėtina, išsilaikys. Kaip minėta, sergamumo COVID-19 paplitimas visuomenėje bus nuolat stebimas. Pastebėjus pakilimą ar kitų nerimą keliančių ženklų (pavyzdžiui, naujų atmainų atsiradimą), bus sprendžiama dėl papildomų infekcijos valdymo priemonių taikymo visuomenėje poreikio.“ – apie ateities prognozes tik tiek užsiminė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai...