10 ir 12 klasė: kodėl spalis – geriausias metas pradėti ruoštis matematikos egzaminui? (0)
Spalis – vienas geriausių laikotarpių pradėti ruoštis matematikos egzaminui. Mokslo metai jau įsibėgėjo, pirmosios žinių spragos tampa pastebimos, o iki egzamino dar lieka pakankamai laiko jas ramiai užpildyti. Rugsėjis dažnai praeina bandant įsivažiuoti į mokymosi ritmą, todėl tikrasis vaizdas paaiškėja tik po pirmųjų kontrolinių darbų ir temų, kurios jau pradeda kelti sunkumų. Būtent dabar verta pagalvoti apie matematikos korepetitorių, kol dar nereikia skubėti ir jaudintis dėl artėjančių egzaminų. Tad kodėl spalis toks tinkamas metas tiek dešimtokams, tiek abiturientams, ką verta padaryti per pirmąsias savaites ir kaip pasiruošimą egzaminams paversti nuosekliu procesu, o ne nuolatine kova?
Kodėl būtent spalis, o ne gruodis ar vasaris?
Todėl, kad spalį dar galima ruoštis ramiai, o vasarį jau dažnai tenka gesinti gaisrą. Kuo anksčiau pradedama, tuo daugiau laiko lieka ne tik pasivyti bendraklasius, bet ir iš tiesų suprasti sudėtingesnes temas.
Daugeliui tėvų tikriausiai pažįstama situacija, kai vaikas sako: „Dar yra laiko.“ Ir iš tiesų jo yra – kol vieną dieną paaiškėja, kad beveik nebeliko.
Kodėl spalis tinkamiausias metas pradėti?
Spalį jau galima pastebėti, kuriose temose mokinys stringa, tačiau egzaminų spaudimas dar nėra toks didelis. Tai puikus derinys: jau turite pakankamai informacijos, kad galėtumėte sudaryti mokymosi planą, ir pakankamai laiko jam įgyvendinti.
Trys dalykai, kuriuos suteikia ankstyvas pasiruošimas:
- Aiškus vaizdas. Pirmieji kontroliniai darbai padeda suprasti, kurios temos mokiniui kelia daugiausia sunkumų.
- Daugiau laiko. Dar aštuntoje klasėje atsiradusioms žinių spragoms užpildyti gali prireikti ne savaičių, o kelių mėnesių.
- Ramesnis mokymosi ritmas. Dvi pamokos per savaitę vietoj intensyvaus mokymosi maratono prieš pat egzaminą.
Ar tikrai tokia svarbi diena kalendoriuje?
Pati data stebuklų nedaro. Svarbiausia, kad pasiruošimas prasidėtų dar prieš atsirandant panikai dėl artėjančių egzaminų. Spalis tam ypač tinkamas metas: pirmieji kontroliniai jau parašyti, mokymosi sunkumai pradeda ryškėti, o iki egzaminų dar lieka nemažai laiko.
Kodėl dešimtokui spalis ypač tinkamas?
Spalį dešimtokas dar turi pakankamai laiko užpildyti ankstesnių klasių žinių spragas ir ramiai pasiruošti PUPP, užuot bandęs viską išmokti paskutiniais mėnesiais prieš patikrinimą.
Matematikos PUPP apima ne vienerių metų mokymosi programą, todėl svarbiausia ne bandyti „prisiminti viską“, o išsiaiškinti, kurios temos kelia daugiausia sunkumų ir labiausiai veikia rezultatą.
Ką rodo praktika?
Tai rodo ir Corepetitus mokinių apklausos duomenys: ilgiau besimokančių dešimtokų matematikos vidurkis buvo bent puse balo aukštesnis nei tų, kurie mokėsi trumpiau. Žinoma, tai nėra nepriklausomas tyrimas ar garantija, kad kiekvienam vaikui pavyks pasiekti tokių pačių rezultatų. Tačiau tendencija aiški – anksčiau pradėtas pasiruošimas dažniausiai atsiperka.
Nuo ko pradėti dešimtokui?
Nuo žinių spragų nustatymo, o ne naujų temų mokymosi. Peržiūrėkite paskutinio ketvirčio kontrolinius darbus ir atkreipkite dėmesį, kuriose užduotyse vaikas nuolat praranda taškus. Būtent nuo šių temų ir verta pradėti pasiruošimą.
O ką spalis reiškia abiturientui?
Abiturientui spalis – viena paskutinių progų pradėti ruoštis matematikos egzaminui be didelės skubos. Juk 12 klasės egzamino dalis turi didžiausią įtaką galutiniam matematikos VBE rezultatui.
Galutinį matematikos VBE rezultatą sudaro dvi dalys: 11 klasės (40 %) ir 12 klasės (60 %). Tai reiškia, kad dvyliktoje klasėje galutinį rezultatą dar galima gerokai pagerinti, tačiau svarbu pradėti ruoštis laiku.
Kodėl abiturientui „dar bus laiko“ – pavojinga mintis?
Nes abiturientų metai prabėga greičiau, nei atrodo. Stojimai, brandos darbai, kitų dalykų egzaminai – viskas susideda į vieną įtemptą laikotarpį. O matematika, kuriai rudenį nebuvo skirta pakankamai dėmesio, dažnai tampa didžiausiu rūpesčiu paskutinį pusmetį.
Dažniausiai viskas vyksta pagal panašų scenarijų:
- Rudenį atrodo, kad matematika „kaip nors susitvarkys“, todėl pasiruošimas atidedamas.
- Žiemą pasirodo pirmieji nerimą keliantys bandomųjų egzaminų rezultatai.
- Pavasarį paaiškėja, kad laiko rimtesnėms žinių spragoms užpildyti jau beveik nebeliko.
Pradėjus ruoštis spalį, šio scenarijaus galima išvengti. Dar lieka pakankamai laiko mokytis nuosekliai, išsiaiškinti sudėtingesnes temas ir pasitikti egzaminą su didesniu pasitikėjimu savo jėgomis.
Kaip korepetitorius gali padėti?
Korepetitoriaus tikslas nėra tiesiog „išmokyti visko“. Svarbiausia padėti mokiniui suprasti, kuriose temose jis turi daugiausia spragų, ir sudaryti aiškų pasiruošimo planą iki egzamino.
Ką korepetitorius daro pirmosiomis savaitėmis?
Pirmiausia įvertina mokinio žinias ir nustato, kurios temos kelia daugiausia sunkumų. Tuomet išskiria svarbiausias spragas ir sudėlioja mokymosi eigą. Taip vietoj abstraktaus „reikia daugiau pasimokyti“ atsiranda konkretus planas, nuo ko pradėti ir kaip judėti toliau.
Praktiškai tai reiškia:
- Trumpą žinių patikrinimą pirmosios pamokos metu.
- 2–3 svarbiausias temas, kurioms bus skiriamas dėmesys pirmąjį mėnesį.
- Reguliarų mokymosi ritmą, kurį galima suderinti su pamokomis mokykloje.
Kada pamatysite pirmuosius rezultatus?
Pirmuosius teigiamus pokyčius dažnai galima pastebėti jau po 3-4 savaičių. Vaikas drąsiau imasi spręsti uždavinius, greičiau atlieka namų darbus ir nebe taip vengia matematikos. Žinoma, geresni pažymiai nebūtinai pasirodys iš karto – tai priklauso nuo turimų žinių spragų ir mokymosi tempo. Tačiau jei vaikas pradeda labiau pasitikėti savo jėgomis ir savarankiškai spręsti uždavinius, tai jau geras ženklas, kad judama tinkama linkme.
Užs. nr. 3813.