35-tą kartą minime knygnešystės dieną (0)

Rytoj, kovo 16-ąją, Lietuvoje minima Knygnešio diena. Šiais metais sukanka lygiai 35-eri, kai pasaulyje atsirado šis unikalus, į UNESCO knygą įrašytas reiškinys. Ypatingą sukaktį Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio bibliotekos bibliotekininkės paminėjo ypatingai.

Didžiuotis gali tik Lietuva

Nepaisant lietuvių tautai itin skaudžios priežasties, kodėl apskritai atsirado knygnešystės reiškinys, galima didžiuotis, kad šį Lietuvos istorijos fenomeną 2004-aisias UNESCO įvertino kaip unikalų ir atitikmenų pasaulyje neturintį reiškinį.

Knygnešio dieną Lietuvoje pradėta minėti 1989 m. kovo 16 d.

Šiais metais apvalios sukakties proga J. Keliuočio viešosios bibliotekos bibliotekininkės Valda Bugailiškienė ir Nadiežda Ivanova tapo knygnešėmis Marcele ir Magdalena. Nešinos senu lagaminu, knygnešės lankėsi įvairiose miesto įstaigose ir įteikė laiškus, kuriuose – tarmine kalba parašyta ištrauka iš Kazimiero Merkelio užrašytos tautosakos „Auksinia abalia jieškajimas: Vaineikių kaimo istorija“.

Knygnešėmis buvo ir moterys

Tačiau šiuolaikinės knygnešės platino ne tik laiškus, priminė kiekvienam sutiktam, kokia laimė sava kalba kalbėti, bet ir dalinosi istorijos nuotrupomis: „Visi įpratę girdėti, kad daraktoriais buvo vyrai. O iš tikrųjų knygas anuomet platino labai daug moterų: visi tikrai žino Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Anų laikų moterys įsivaizduojamos kaip namų šeimininkės, bet ir jos atliko didelį darbą spaudos draudimo laikotarpiu platinant lietuviškas knygas“, – pasakojo Marcelė ir Magdalena.

Anot jų, rusų caro kariams buvo draudžiama liesti moteris ir tai buvo puiki priedanga: „Pasikaišiusios ilgus sijonus, moterys po jais nešdavo knygas. Artėjant caro pakalikams – pritūpdavo, o jiems pasišalinus – toliau tęsdavo savo kelionę. Taip lietuviškos knygos plito ir moterų pagalba“.