Ką rajono švietimo bendruomenė išgirdo iš Ministrės ir jos komandos? (foto) (0)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) komandos: Ministrės Ramintos Popovienės, viceministro Jono Petkevičiaus ir patarėjų vizitas Rokiškyje užsibaigė susitikimu su Rokiškio rajono švietimo bendruomene. „Romuvos“ gimnazijoje susirinko rajono įstaigų vadovai ir atstovai, kurių ministrė dar prieš atvykdama prašiusi paruošti „aštrių“ klausimų. Susitikimo metu svečiai kvietė diskusijai ir pokalbiui, ne ministerijos monologui.

Pažadas duotas garsiai

O klausimų – būta, tačiau tikrai ne aštrių, tad daugiausiai vis tiek pasisakė ministrė pristatydama su švietimu susijusius Vyriausybės programos akcentus.

„Kalbant apie regionus, mes akcentuojame, kad išlaikysime kaimuose ir miesteliuose esančias gimnazijas priėmę nutarimą leisti steigti gimnazijos klases, kuriose nustatome besimokančių vaikų mažiausią skaičių 12. Man atrodo, tai yra labai svarbu daugeliui šalies rajonų, ne tik jums. Tas 21-as iškėlė daug problemų, įvairiausių biurokratinių sprendimų“, – sakė ministrė.

Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė pasitikslino, ar priėmus nutarimą mažesnių rajonų miestelių gimnazijos turės tapti miesto gimnazijos skyriais, kaip buvo siūloma, ar gali ir toliau išlikti savarankiškos? 

Atsakydama į klausimą R. Popovienė pabrėžė savivaldybių savarankiškumą ir sprendimų priėmimo galią: „Negalime „nuleisti“ tam tikiu sprendimu, kaip sakoma, „iš viršaus“. Savivalda turi turėti daugiau galių pati priimti sprendimus, juk čia dirbantys specialistai, taryba, vadovai geriausiai juos mato. Tik mūsų patarimas – neskubėti keisti gimnazijų į mokyklas. Net jei vienerius metus neturėsite suformavę 11-os ar 12-os klasės, palikite įstaigos statusą. Taip, matome visos šalies demografinius rodiklius, tačiau gal kažkurie metai vaikų atžvilgiu bus „stipresni“ ir klasės vėl susidarys“.

Sprendimų žada neforsuoti

Ministerijos komanda palietė ir ikimokyklinio ugdymo temą. R. Popovienė pagarsino, kad kalbant apie ikimokyklinio ugdymo programą, šiuo metu yra patvirtintos gairės, kurios atrodo pakankamai sudėtingos, tad buvo pažadėta pasidalinti geraisiais pavyzdžiais: „Vienas klasikas rašė „Imkit mane ir skaitykite“, tai perfrazuojant sakome – imkit programas ir naudokitės. Turime pavyzdines programas, remkitės jomis, bet tikrai niekas nedraudžia kūrybiškiems žmonėms vadovautis savo galva“.

Ministrė užsiminė ir apie abiturientų istorijos egzaminą tikindama, kad eskaluota esė atidėta dar keletui metų į priekį. Apskritai, kalbėdama apie planuojamus ketverių metų darbus prakalbusi viešnia apibendrino, kad ministerijos nuostata – nesiimti drastiškų reformų ir prieš priimant sprendimus, juos gerai išdiskutuoti, apgalvotai spręsti susikaupusias problemas.

Bet spartina vadovėlių leidimą

Ne kartą apie vadovėlių trūkumą kalbėję pedagogai ir šį kartą priminė ministrei, kokioje nepavydėtinoje situacijoje yra šalies ugdymo įstaigos, kai mokytojai privalo dėstyti vadovaudamiesi naujai patvirtinta programa, tačiau turėdami senus vadovėlius. Mokytojams tenka atnaujintos informacijos ieškoti internete, rankioti „gabalėliais“ iš įvairių knygų.

Ministerijos atstovai pažadėjo paspartinti procesus dėl naujų vadovėlių atsiradimo: „Buvome susitikę su leidėjais ir leidyklomis. Tikrai dedame visas pastangas, kad reikalingi vadovėliai atsirastų kuo greičiau, tikėtina – 2026 m., nebelaukiant 2027-ųjų. Deja, kalbu apie pagrindinių mokymo dalykų knygas“.

Kaip alternatyvą vadovėliams R. Popovienė užsiminė apie galimybę mokymo procesui naudoti technologijas, bet iš karto pažymėjo, kad tokių disciplinų kaip fizikos, chemijos ar biologijos laboratorinius darbus atlikti būtų neįmanoma. Kitas niuansas – kalbant apie elektronines pratybas, kad tėvams nereiktų išleisti didelių sumų jas perkant, ar vadovėlius, iškiltų problema dėl vaikų prie ekranų praleisto laiko... Tad diskusijų ateinančią Seimo pavasario sesiją bus daug ir įvairių.

Pavyzdiniai rodikliai

Tačiau nepaisant problemų, su kuriomis susiduria Rokiškio ugdymo įstaigų bendruomenės, viceministras J. Petkevičiaus pažymėjo, kad Rokiškio rajono savivaldybė, investuodama į švietimą, ugdymo programas, pedagogų kvalifikacijos kėlimą bei atlyginimus vidutiniškai išleidžia 6 tūkst. 150 eurų vienam tūkstančiui gyventojui, net keturis kartus viršydama Lietuvos vidurkį, kuris siekia 1 tūkst. 650 eurų.

Svečiai pedagogams taip pat pagarsino, kad nuo kitų metų Lietuvoje veiks vieninga priėmimų į ugdymo įstaigas sistema, klausė švietimo atstovų apie mobiliųjų telefonų politiką jų atstovaujamose įstaigose ir ar vertas dėmesio jų siūlymas drausti mobiliuosius telefonus mokyklose.

Dar kartą buvo paliesta neišsenkanti tema: narkotinės medžiagos ugdymo įstaigose ir jų prevencija. Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis paprašė patikslinti, ar naujojoje Vyriausybės programoje yra numatytos tikslios priemonės, leidžiančios pedagogams stabdyti narkotikų plitimą įstaigose, atliekant moksleivių asmeninių daiktų tikrinimą, jei specialistams kyla įtarimų, kad asmuo gali užsiimti platinimu.

Atsakydama į klausimą, R. Popovienė patikino, kad priemonių Vyriausybės planuose yra, o ir galimybė tikrinti vaikų kuprines, krepšius bei kitus asmeninius daiktus yra aptariama ir svarstoma.