NEFORMALŪS HEROJAI – JAUNIMO DARBUOTOJAI: mobilus darbas su jaunimu Rokiškio rajone (0)

Jau šešerius metus Rokiškio rajone veikiantys mobiliojo darbo su jaunimu darbuotojai kiekvieną savaitę vyksta į keturis atokesnius rajono miestelius – Pandėlį, Kamajus, Duokiškį ir Panemunėlį. Čia laukiamas kiekvienas 14–29 metų jaunas žmogus, su savo poreikiais, klausimais, rūpesčiais ir lūkesčiais. 2025 m. Jaunimo reikalų agentūra projektui „Mobiliojo darbo su jaunimu veiklos projektas 2025 m.“ įgyvendinti skyrė 22 000 tūkstančius eurų.

Mobilūs jaunimo taškai – tai erdvės, kuriose jaunuoliai gali ne tik sužinoti apie mobilumo galimybes, bet ir gauti jiems rūpimus atsakymus, pasijusti suprasti ir išgirsti. Čia kuriama saugi, pasitikėjimu grįsta aplinka, skatinanti atvirą bendravimą ir asmeninį augimą. Jauni žmonės kartu su jaunimo darbuotojais susipažįsta su pozityviomis laisvalaikio leidimo formomis, dalyvauja sociokultūrinėse išvykose, mokymuose, stovyklose, įsitraukia į savo bendruomenių veiklas ir renginius. Per patirtis jaunuoliai atranda save, ugdo socialinius įgūdžius, kuria draugystes ir stiprina ryšį su savo bendruomene. O jaunimo darbuotojų vaidmuo – padėti jiems įveikti kylančius iššūkius ir pasirūpinti, kad šios patirtys būtų prasmingos ir saugios. Nes tik čia prasideda istorijos, kurias kasdien kuria jaunimo darbuotojos Eglė Vikonytė ir Žydrūnė Mikitė.

Veiklų įvairovė – nuo kasdienių akimirkų iki didelių atradimų

Paklausus apie šių metų veiklas, Eglė V. šypsosi: „Šiais metais kartu su jaunimu nuveikėme išties daug.“ Ji pirmiausia išskiria kasdienybę – stalo ir lauko žaidimus, kūrybines dirbtuves, maisto gaminimo popietes ir socialinių įgūdžių ugdymą. Tačiau šie užsiėmimai yra tik pradžia. Vienas ryškesnių renginių – aukcionas „Už kiekvieną uodegą“, kurį Eglė V. ir Žydrūnė M. vadina vienu iš  sėkmingesnių ir džiuginančių, nes už iniciatyvos slypėjo nuoširdus rūpestis beglobiais gyvūnais ir jaunimo įsitraukimas, susidomėjimas ja.

Metų eigoje organizuotos dvi sociokultūrinės išvykos į Anykščius, Ukmergę ir Kauną. Didžiausią įspūdį jaunimui paliko Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacija „Žinių bomba“ ir apsilankymas lazerių erdvėje Kaune. „Džiugios emocijos liejosi per kraštus, o įspūdžiais dar dalinomės ir praėjus kuriam laikui“, – sako Eglė V.

Tuo tarpu Žydrūnė M.  pažymi: „Jaunimo darbuotojas visada stengiasi atsižvelgti į jaunimo poreikius. Todėl veiklos siūlomos pasitarus su jais.“ Ji išskiria išvyką į Anykščius, kur lankėsi žirgyne. „Buvo smagu matyti, kaip jaunimas su pagarba ir švelnumu elgiasi su gyvūnais – žirgais, šunimis.“

Taip pat abi jaunimo darbuotojos pabrėžia, kad šiemet buvo ir labai aktyvių veiklų. Orientaciniame žygyje baidarėmis, jaunuoliai išbandė savo fizines galimybes ir patyrė, ką reiškia būti čia ir dabar – be telefonų, be kompiuterių, tik su bendraamžiais ir gamta. Daug jaunuolių dėmesio sulaukė sukarinta stovykla „3D. Drąsa. Draugystė. Disciplina“. Eglė V. sako: „Ši stovykla parodė, kad jaunimui svarbus patriotiškumas ir noras patirti naujus iššūkius.“

Žydrūnė M. išskiria ir tai, kad ir paprastesnėse veiklose su jaunimu pokalbiai natūraliai pakrypsta į gilesnes temas, apie kurias aktyviose veiklose tampa kalbėti sunkiau. „Būtent tokiuose paprastuose pasibuvimuose, kurie kartais atrodo „apie nieką“, ir pradedame kurti tvirtą ryšį.“

Kasdienybės iššūkiai – ne žaidimams, o ryšiui su jaunimu

Kalbėdamos apie iššūkius, abi darbuotojos kalba lyg vienu balsu – jaunimo darbas reikalauja plataus spektro kompetencijų.

Eglė V. sako, kad dažnai tenka būti itin universalia: „Vien tik turiningai leisti laiką – neužtenka. Turi būti kūrybiška, gebėti kurti ryšį, nesmerkti ir palaikyti. Kartais pakanka vien išklausyti jauną žmogų, o kartais jau kartu ieškai sprendimų dėl iškilusių problemų.“ Ji priduria, kad iš šalies dažnai atrodo, jog jaunimo darbuotojai tik žaidžia stalo žaidimus, tačiau tai priemonė ryšiui užmegzti. Tik sukūrus tvirtą ryšį galima padėti jaunuoliui augti.

Žydrūnė M. atvirauja apie savo profesinės kelionės pradžią: „Didžiausias iššūkis buvo noras būti nerealiai geru darbuotoju – pūkuotu, švelniu, idealiu. Bet toks būdamas pameti save.“ Su laiku ji suprato, kad svarbiausia – tikrumas: „Reikia tiesiog būti tuo, kas esi. Neperšant savo nuomonės, bet ją išsakant tada, kai tavęs prašo. Tikras ryšys atsiranda iš autentiškumo.“

Ko šiomis dienomis jaunimui reikia labiausiai?

Šioje temoje pašnekovės laikosi vienos minties – jaunimui labiausiai trūksta išklausymo.

Eglė V. sako tiesiai: „Svarbiausia – išklausymas. Jaunuoliai ieško žmogaus, kuris juos suprastų ir nesmerktų. Daugelis nedrįsta kalbėtis su tėvais ar draugais, nes juos kausto baimės.“ Ji pažymi, kad būtent tam ir yra jaunimo darbuotojai, kad būtų šalia, kai reikia saugios erdvės pokalbiui.

Žydrūnė M. papildo kolegę: „Jaunam žmogui labiausiai trūksta paprasto, žmogiško bendravimo. Tų „laisvų ausų“, kurios pasakytų: aš tave girdžiu ir suprantu. Kartais būtent šis paprastas dalykas tampa didžiausia pagalba. “

Neformalūs herojai – tarp bendruomenės ir jaunimo

Mobilusis darbas su jaunimu tai daugiau nei veiklų organizavimas. Tai nuoseklus, jautrus ir atsakingas darbas, kuriame jaunimo darbuotojai tampa tiltu tarp jauno žmogaus ir bendruomenės, tarp baimių ir galimybių, tarp uždarumo ir atradimų. O jaunimo darbuotojai – tai neformalūs kasdienybės herojai, tyliai kuriantys erdves, kuriose jaunuolis gali augti ir būti savimi. Eglė V. ir Žydrūnė M. savo darbu rodo, kad esminiai pokyčiai gimsta ne tik dideliuose renginiuose, bet ir per kasdienius, paprastus, tikrus pokalbius.

Parengė jaunimo darbuotoja Eglė Vikonytė 

ROKIŠKIO JAUNIMO CENTRAS VEIKIA IR JUODUPĖJE 

Juodupės jaunimo erdvė šiemet skaičiuoja vienerių metų sukaktį. Jaunimo reikalų agentūra projektui „Juodupės jaunimo erdvė 2025“ įgyvendinti skyrė 13000 Eur.

Rokiškio jaunimo centras (RJC) vykdo veiklą jau nuo 2009 m. Pastaruosius šešerius metus veiklos neapsiriboja tik erdve Vytauto g. 20, Rokiškyje, tačiau aktyviai veikia ir Rokiškio rajone esančiuose miesteliuose bei gyvenvietėse. Šio nuoseklaus darbo rezultatas pražydo Juodupėje. Dar iki erdvės įkūrimo į Juodupę kartą per savaitę atvykdavo mobiliosios komandos jaunimo darbuotojai, kurie bendraudami su jaunuoliais aiškiai išgirdo jų lūkestį turėti vietą, kur jie galėtų dažniau susitikti, saugiai ir prasmingai leisti laiką. Būtent šie pokalbiai tapo pirmuoju signalu, kad Juodupėje reikalinga nuolatinė jaunimui skirta erdvė, kuri šiandien jau veikia tris dienas per savaitę.

Tyrimas patvirtino lūkesčius

Pasak RJC direktorės Ingos Vagonės, 2023 m. atliktas Rokiškio rajono jaunimo poreikių tyrimas tai tik dar labiau patvirtino – paaiškėjo, kad Juodupės jaunuoliams stinga galimybių saviraiškai, pozityviam laisvalaikiui ir kompetencijų ugdymui, reikalingų integruojantis į visuomenę ir darbo rinką: „Atsižvelgdami į šiuos duomenis, surengėme susitikimus su vietos bendruomene, jaunimu, Juodupės seniūnu, Rokiškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriumi ir kitais partneriais, taip pat atlikome apklausą. Susitikimų metu aptarėme numatomas veiklas, galimas paslaugas, sutarėme dėl patalpų skyrimo ir bendradarbiavimo principų. Visi šie veiksmai padėjo aiškiai įsitikinti, kad erdvė yra reikalinga ir laukiama.“

Projektas – geriausias Lietuvoje

Susitikimuose išgirstos idėjos neliko tik užrašų knygelėse – 2024 m. priimtas sprendimas Juodupėje steigti jaunimo erdvę ir tų pačių metų balandį JRA atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių projektų finansavimo konkursą, gegužės mėnesį pateikėme paraišką „Juodupės jaunimo erdvė“. Nepraėjus nei pusmečiui, lapkričio mėnesį paaiškėjo, jog paraiška buvo finansuota. Iš viso finansavimą gavo tik 10 projektų visoje Lietuvoje, o RJC projektas surinko didžiausią balų skaičių. Projektui įgyvendinti skirta 13 000 eurų suma tapo reikšmingu postūmiu kuriant saugią, atvirą ir jaunimui patrauklią erdvę Juodupėje. Rokiškio rajono savivaldybės taryba, palaikydama šią iniciatyvą, pritarė 0,5 jaunimo darbuotojo etato finansavimui.

Atidarius erdvę Juodupėje buvo matyti didėjantis jaunimo susidomėjimas – lankytojų skaičius išaugo, o patys jaunuoliai noriai įsitraukė į siūlomas veiklas ir dažnai patys inicijavo (ir inicijuoja) idėjas, ką norėtų nuveikti. Suformavus veiklos principus susidurta ir su iššūkiais, kurių neaplenkia ir kitos organizacijos dirbančios su jaunimu: Vienas jų – jaunimo darbuotojų kaita: „Džiugu, kad nepaisant pokyčių, jaunuoliai nuosekliai pabrėžia erdvėje jaučiamą saugumą, jaukumą ir nuoširdų bendravimą. Tai leidžia užtikrinti, kad erdvė išliktų patikima ir atvira vieta, kur kiekvienas jaunas žmogus gali būti savimi“, – pasakodama apie erdvę užsiminė direktorė I. Vagonė.

Bendruomenė įžvelgia tik pliusus

Juodupės bendruomenės pirmininkas Zenonas Viduolis tikina, kad miestelyje  įkurta jaunimo erdvė, tapo svarbia traukos vieta vietos jaunimui. Pasak jo, ypatingą vaidmenį šiame procese atliko jaunimo darbuotoja Aurelija Neniškienė,  jaunimo erdvės iniciatyvos pradininkė – jos indėlis reikšmingai prisidėjo prie to, kad Juodupėje atsirastų erdvė jaunimui.

Bendruomenės pirmininkas taip pat dėkoja Rokiškio jaunimo centro vadovams bei visiems jaunimo erdvės vadovams, su kuriais bendruomenė palaikė ir palaiko gražius, bendradarbiavimu grįstus ryšius. Jo teigimu, jaunimo erdvėje organizuoti renginiai – krepšinio varžybos, protmūšiai, jaunimui skirti poilsio vakarai – subūrė ne tik jaunimą, bet ir visą bendruomenę: „Džiugu matyti, kad jaunimo erdvę noriai lanko vietinis jaunimas, o jos veikla daro akivaizdžią teigiamą įtaką – jaunuoliai tampa mandagesni, aktyvesni, bendruomeniškesni“, – pabrėžia Z. Viduolis.

Tėvai vertina teigiamai

Apie Juodupėje atsiradusią jaunimo erdvę itin teigiamai atsiliepia ir jaunuolių tėvai. Juodupietė Jovita pastebi, kad jaunimas čia ne tik leidžia laiką, bet ir kuria artimus ryšius – tiek tarpusavyje, tiek su jaunimo darbuotojais. „Atrodo, lyg visi būtų šeimos nariai. Jaunuoliai užsiima įvairiomis veiklomis, noriai įsitraukia ir į bendruomenės gyvenimą“, – pasakoja mama.

Jovita dalijasi ir kasdiene, bet labai iškalbinga patirtimi: „Kartą eidama parku su dukterėčia pamačiau vaikinus, renkančius medžių lapus – rankos buvo pilnos klevo lapų. Paklausus, kam jie renka, atsakė, kad darys darbelius, kuriais papuoš ne tik savo jaunimo erdvę, bet ir namus.“

Be kasdienių veiklų jaunimo erdvėje, jaunuoliai taip pat aktyviai bendrauja su RJC socialiniais partneriais, dalyvauja sportinėse veiklose – baidarių plaukimuose, žygiuose, įvairiuose sporto žaidimuose, kurie stiprina ne tik fizinę sveikatą, bet ir tarpusavio ryšius.

Po jaunimo erdvės pavadinimu slypi kur kas gilesnė misija

Svarbu suprasti, jog jaunimo erdvė nėra tik rankdarbių būrelis ar laisvalaikio praleidimo vieta – ji atlieka kur kas daugiau funkcijų. Viena svarbiausių jų – socialinis ir emocinis jaunimo ugdymas. Pagrindinis darbo principas šioje erdvėje yra paprastas, bet itin reikšmingas – jaunuolis čia gali jaustis saugus, priimtas ir išgirstas.

Apie jaunimo erdvės svarbą daug pasako ir tėvų asmeninės patirtys. „Visai neseniai supratau, kad mano paauglys gyvena tarp dviejų pasaulių. Viename – mokykla, kurioje jis nuolat jaučiasi vertinamas pagal pažymius ir lankomumą. Kitame – namai, kur aš, kaip mama, bandau klausti ir padėti, bet dažnai girdžiu tik „viskas gerai“. O tarp šių pasaulių atsirado dar vienas – Juodupės jaunimo erdvė, kuri tapo mano vaiko saugia vieta“, – pasakoja savęs atskleisti nenorėjusi jaunuolio mama.

Pasak jos, sūnus ne tik reguliariai lankosi jaunimo erdvėje, bet ir pats tampa aktyvus bendruomenės narys: siūlo idėjas, padeda organizuojant diskotekas, subūrė komandą tinklinio turnyrui ir net savo uždirbtais pinigais nupirko visai komandai marškinėlius. „Aš – mama, kuri vis dar mokosi. Bet šiandien esu mama, kuri nebebijo, ir už tai esu dėkinga jaunimo darbuotojams, kurie supranta paauglius net tada, kai mes, suaugusieji, dar tik bandome suprasti save. Noriu pasidalinti savo istorija, nes tikiu, kad ji gali įkvėpti kitas mamas nebijoti ieškoti pagalbos ir naujų kelių savo vaikams“, – atvirai dalijasi juodupietė.

Jaunuoliai svajoja apie didesnes erdves

Juodupės jaunimo erdvėje besiburiuojantys jaunuoliai – mokyklinio amžiaus, čia dažniausiai užsukantys po pamokų. Jie pabrėžia, kad tai vieta, kur gera būti, pabūti su bendraamžiais ir prasmingai leisti laiką. „Į jaunimo erdvę einu ganėtinai dažnai, nes čia galiu smagiai praleisti laiką, pabūti su draugais, dalyvauti įvairiose veiklose – nuo paprastų kūrybinių užsiėmimų iki išvykų“, – pasakoja šešiolikmetė Martyna.

Kalbantis su jaunimu apie veiklas, natūraliai kyla ir klausimas, kaip būtų galima dar labiau praplėsti bei sustiprinti jaunimo erdvę. Jaunuoliai vieningai įvardija, kad norėtų daugiau inventoriaus ir aiškiau atskirtų zonų, pritaikytų tiek aktyvioms, tiek ramioms veikloms. Jiems svarbu turėti erdvę, kurioje būtų galima ne tik žaisti ar dalyvauti veiklose, bet ir pailsėti, pabūti kartu, kurti. Jaunimas užsimena ir apie virtuvės erdvės poreikį: „Būtų labai smagu turėti virtuvės kampelį, kad galėtume kartu gaminti, pasidaryti užkandžių ar arbatos. Tokie dalykai labai suartina“, – sako šešiolikmetė Melita.

Septyniolikmetis Einius į jaunimo erdvę žvelgia kaip į universalių veiklų klubą: „Mano tobula jaunimo erdvė būtų erdvi, jauki, su patogiomis sėdmaišių ar sofų zonomis. Norėtųsi aiškiai atskirtų vietų žaidimams, poilsiui, sportui ir kūrybai. Taip pat svarbu gera garso sistema, Wi-Fi ir dažni renginiai – turnyrai, kino vakarai“.

Parengė jaunimo darbuotoja Aurelija Neniškienė 

Užs. Nr. 3406.