Dažniausiai daromos pradedančiųjų vairuotojų klaidos (1)

Jau keletą metų dirbdamas vairavimo instruktoriumi, norėčiau pasidalinti mintimis apie saugų eismą  Rokiškio mieste ir pradedančiųjų „žalių lapukų“ klaidas.

Pervertinamos galimybės

Vos tik gavę vairuotojo pažymėjimą, jaunuoliai skuba važiuoti į gatvę, nes jau gali patys valdyti automobilį, stebėti kelią ir važiuoti, kur nori. Tačiau įgūdžiai, toli gražu, dar ne tokie, kad galima būtų drąsiai elgtis kelyje, kuris dažnai diktuoja ne tik savo taisykles, bet ir pateikia daug netikėtų situacijų. Vairuojant situacija gali pasikeisti per akimirką, todėl niekada negali prarasti budrumo, atsipalaiduoti, užsiimti papildoma veikla. Pirma ir didžiausia pradedančiojo vairuotojo klaida – savo galimybių pervertinimas. Išlaikius egzaminą valstybinėje įmonėje „Regitra“ dažnai pamirštamos taisyklės, kurių buvo mokomasi. Šiek tiek pavažinėjus,  atsiranda pojūtis, kad viskas jau išmokta, dingsta baimė ir pradedantieji vairuotojai ima vis drąsiau elgtis prie vairo. Tačiau atsitikus avarinei situacijai, paaiškėja, kad patirties visiškai nėra, o sugebėjimas orientuotis, galvoti ir greitai priimti sprendimus irgi neišvystytas. Norėčiau patarti, kad įgūdžius tobulinti reikėtų dar su šalia sėdinčiu  ir vairavimo patirtį turinčiu vairuotoju. Labai svarbu  laikytis saugaus greičio, atstumo tarp automobilių ir neatsipalaiduoti. Niekada  nebūna dviejų vienodų situacijų - kiekvienoje reikia elgtis vis kitaip. Įgyjama patirtis priklauso nuo žmogaus charakterio savybių, nuo vairavimo intensyvumo, nuo emocinės būsenos.  Vairuojant  kas dieną vis nauju maršrutu, patirtis įgyjama žymiai didesnė, nei važiuojant tuo pačiu maršrutu.

Dažniausiai daromos klaidos

Viena didžiausių klaidų - staigus stabdymas posūkyje. Stabdyti reikia prieš posūkį, o ne posūkyje, kaip dažnai daro pradedantieji. Rokiškio miesto gatvėse gana taisyklingai yra išbraižytos linijos horizontaliuoju ženklinimu. Visada turime sustoti prie „stop“ linijos,  reikia važiuoti savo eismo juosta, nesiblaškyti gatvėje, stengtis nekirsti ištisinių linijų, jei tai nėra itin būtina. Daug yra pėsčiųjų perėjų, kurias paryškina greičio ribojimo kalneliai. Prieš juos visada reikia mažinti greitį ir stebėti pėsčiųjų elgesį. Jie dažnai būna nedrausmingi, nekreipia dėmesio į eismo intensyvumą, kalba mobiliaisiais telefonais, klausosi muzikos ausinukais galvodami, kad už jų saugumą perėjose atsakingi tik vairuotojai. Todėl būtina abipusė pagarba. Prieš netikėtą kliūtį reiktų ir vairuoti, ir stabdyti. Dažnai yra daroma klaida -  pasirenkamas tik stabdymas arba tik vairavimas. Būna situacijų, kuomet neužtenka vietos sustoti, neužtenka vietos ir apvažiuoti, o greitis per didelis, todėl tik stabdant ir vairuojant galima išvengti susidūrimo su kliūtimi. Pradedantys vairuoti dažnai nepastebi, kad įvažiavę į antrą juostą, joje ir pasilieka. Nesvarbu, kad apvažiuota kliūtis ar stovintis automobilis jau liko tolumoje. Neturintiems praktikos ir šis veiksmas reikalauja daug dėmesio, todėl neretai pradedantysis vairuotojas susikoncentruoja į apvažiavimą, o į grįžimą į pirmą juostą jau nebegalvoja. Todėl apie grįžimą į pirmą juostą reikėtų galvoti jau prieš pradedant manevrą, nes pasilikę antroje neretai stabdo eismą.

Vairavimo įgūdžių tobulinimas

Jauni vairuotojai dažnai renkasi galingus ir didelių gabaritų automobilius. Tačiau norint pajusti automobilio gabaritus, reikia praktikos. Treniruotis gali padėti ir buvęs vairavimo instruktorius mokymo aikštelėje. Treniruotis reikėtų pradėti esant nedideliam eismui, tačiau su laiku rekomenduojama išvažiuoti į judresnę gatvę. Reikėtų rasti laiko tobulinti vairavimo įgūdžius, kurie dingsta greičiau nei atsiranda. Todėl vairuoti reikėtų kiek galima daugiau, kol viskas šviežia, kol dėmesys sukoncentruotas į eismą, jo dalyvius, tuomet greitai tobulėjama, nes kai nustoji galvoti apie tai, ką darai, nustoji mokytis. Norintys tobulėti turėtų dėl konsultacijų kreiptis į mokyklas. Avaringumo mažinimas ir gyvybių išsaugojimas turėtų būti ir pradedančiojo,  ir patirtį turinčio vairuotojo siekis.

Romualdas Stalionis