Apie paramą rajono smulkiajam ir vidutiniam verslui: iniciatyvos – gražios, bet ir trūkumų nemažai (0)

Ketvirtadienio rytą į susitikimą rajono valdžios ir verslo atstovus sukvietė VšĮ „Versli Lietuva“. Jos projektų vadovė Eglė Stebulienė detaliai išanalizavo įvairių šalies savivaldybių paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui formas, jų privalumus ir trūkumus. Tuo tarpu rajono verslininkai negailėjo praktinių pastabų: per sudėtingos paraiškos paramai, per mažai informacijos apie ją, sunku rasti konsultantų verslo projektams Europos Sąjungos paramai gauti, nerealūs kriterijai.

Susitikime – daug diskusijų
Susitikimą surengė VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Rokiškio rajone Ina Smalinskienė. Diskusijoje dalyvavo Seimo narys Raimundas Martinėlis, rajono meras Antanas Vagonis ir vicemeras Egidijus Vilimas, savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vadovė Jurgita Blaževičiūtė ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mečiukonienė, daugelio rajono įmonių: UAB „Lašų duona“, UAB „Rokvesta“, Laimutės Sadauskienės individualios įmonės ir kitų atstovai. Taip pat susitikime dalyvavo keli jauni, neseniai verslą pradėję rajono žmonės.
VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė E. Stebulienė pagyrė Rokiškio rajono savivaldybę už tai, kad ji taiko platų paramos priemonių smulkiajam ir vidutiniam verslui spektrą.
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vadovės J. Blaževičiūtės teigimu, yra trys paramos prioritetinės kryptys: naujų įmonių registravimui, darbo vietų steigimui ir Rokiškio Nepriklausomybės aikštės gyvinimui. Steigiantiems verslą miesto centre, šioje aikštėje, rajono savivaldybė padėtų sumokėti už patalpų nuomą, bet ne daugiau nei 4 Eur už kvadratinį metrą. Pastaroji paramos priemonė sukėlė šiokią tokią pranešėjos nuostabą. „Tam, kad kurtųsi barai, naktiniai klubai ar kavinės miesto centre, reikia, kad jis būtų gyvas. Tam reikia žmonių, o jiems – darbo. Todėl turite skatinti steigtis įmones visame rajone, kurti darbo vietas visame rajone. Jei žmogus sugalvojo įsteigti automobilų dirbtuves, logiška, kad joms nesirinks miesto centro. Tačiau jam paramos patalpoms nuomotis reikia ne mažiau, nei kavinės savininkui“, – sakė E. Stebulienė. Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė V. Mečiukonienė teigė, kad šia paramos priemone susidomėjusiųjų verslininkų buvo nemažai. Tačiau išgirdę, kad nuomos sutartis turi būti registruota Registrų centre, jie kol kas dar paramos nesikreipė. Ši paramos programa taikoma tik nuo šių metų pradžios, tad jos rezultatus ir naudą dar sunku prognozuoti.

Kaip atskirti konsultantus
Kita aktuali paramos sritis – parama projektų, skirtų ES paramai gauti, rengimui. Pranešėja E. Stebulienė kvietė verslininkus netaupyti ir rinktis tik patikrintus konsultantus, rengiančius tokius projektus. Mat pasitaiko nemažai atvejų, kai verslininkai sumoka nemenkus pinigus, už, švelniai tariant, „Šaraškino kontorų“ niekinius projektus. UAB „Žiobiškio kompleksas“ vadovas Vidmantas Maželis iškėlė tokią problemą: nemažai verslininkų tiesiog negali atskirti, kurie iš gausių konsultantų turi reikiamą kompetenciją, o kurie – ne. Verslininkas Virginijus Gaučys teigė, kad daugelis verslininkų mielai pasinaudotų „Invegos“ parama, tačiau jos kriterijai tokie griežti, kad juos atitinka, geriausiu atveju, tik dešimtadalis pretendentų. O verslininkai, tikėdamiesi paramos, iš anksto rengia projektus, moka už konsultantų paslaugas.
UAB „Rokvesta“ vadovas Algirdas Kazinavičius sakė, kad dabar šalies institucijos naudoja atvirkštinį modelį: jaunas, vos veiklą pradedančias įmones remia „Invega“, o jau turinčias veiklos patirtį – rajono savivaldybės. Nors turėtų būti atvirkščiai.
Prelegentė pastebėjo, kad remdama naujų darbo vietų steigimą, rajono savivaldybė dubliuoja Darbo biržos paramą. Tačiau sulaukė verslininkų pastabų, kad ši parama yra labai svarbi ir tikslinga. Nes Darbo birža remia tik kai kuriuos bedarbius, pavyzdžiui, pagal tam tikrus amžiaus kriterius. O įmonės, norinčios įdarbinti tinkamą specialistą, kuris netelpa į tuos amžiaus rėmus, negali pretenduoti į paramą. Tokiu atveju kai kurie netgi aukštos klasės specialistai tampa darbdaviams nepaklausūs: jie mieliau darbina tuos, kurie neturi darbo įgūdžių, tačiau už juos galima gauti paramą.
Dalinant paramą naujoms darbo vietoms kurti, E. Stebulienė rekomendavo rajono savivaldybei švelninti kriterijus: jos manymu, jaunam verslui per metus įkurti tris darbo vietas yra tiesiog nerealu. Paprastai naujas verslas per metus pajėgus įsteigti vidutiniškai vieną darbo vietą.

Visi į internetą
Rajono savivaldybės parama verslo informaciniams leidiniams, reprezentuojantiems mūsų rajoną, pasak E. Stebulienės, taip pat yra ne visai tai, ko reikia šiandieniniam verslui. „Jei tavęs nėra internete, tu – nulis“, – šiuolaikinio verslo leitmotyvą apibūdino prelegentė. Taigi, užuot švaisčius lėšas lankstinukams, labiau apsimoka remti elektroninių parduotuvių, interneto rinkodaros priemones. Pageidautina, kad verslo svetainė atsidurtų pirmajame „Google“ paieškos puslapyje, tad vertėtų kompensuoti „Google AdWords“, SEO išlaidas. „Prioritetą turite teikti skaitmeninei erdvei“, – sakė ji.
Ir savivaldybei E. Stebulienė rekomendavo aktyviau reikštis socialiniuose tinkluose: netgi savivaldybės puslapis jaunam verslui yra seniai neįdomus. Juolab, kad rinkodara socialiniuose tinkluose nereikalauja didelių išlaidų.

Kaip pasveikinti jauną verslą
O ir rajono savivaldybė rajono įmones galėtų informuoti elektroniniu būdu. Tačiau savivaldybės atstovai iškėlė problemą: informacijos apie naujas įmones, jų adresus ir el. paštus nemokamai niekas neteikia. Registrų centras už tai ima mokestį. Verslininkai klausė Seimo nario R. Martinėlio, ar tokios praktikos Seimas ir Vyriausybė neketina keisti? „Galiu jus nudžiuginti: Seime svarstoma ši problema ir su ja susiję įstatymų pakeitimai“, – sakė parlamentaras.
UAB „Rokvesta“ vadovas Algirdas Kazinavičius teigė, kad tereikia noro, ir ši problema bus išspręsta jau dabar. „Verslo žinios“ kažkaip įsigudrino mūsų įmonę pasveikinti su gimtadieniu. Kai įkuriama nauja įmonė, tai visi bankai ją užverčia pasiūlymais atsidaryti sąskaitą, darbo saugos paslaugas teikiančios įmonės – savo pasiūlymais, – sakė jis. – Ir tai joms nei brangu, nei sudėtinga. Reikia tik noro. Gražu būtų, jei savivaldybė pasveikintų kiekvieną naują įmonę“.
Šis verslininkas įvardino tris svarbiausias jauno verslo baimes: buhalteriją, darbų saugą ir aplinkosaugą (toms įmonėms, kurioms ji reikalinga). A. Kazinavičius, kurio įmonė siūlo buhalterijos paslaugas, teigė, kad jaunas verslas neturi lėšų nusisamdyti profesionalų specialistą, įsigyti reikiamas programas, tad buhalterinę apskaitą veda taip, kaip išmano. Po metų kitų, pretenduojant į paramą verslui, jam reikia nemažai investicijų, kad profesionalai sutvarkytų apleistą buhalteriją. „Tad ar negalėtume paremti jauno verslo, bent pusmečiui kompensuodami išlaidas už specialisto paslaugas, profesionalių programų įsigijimą?“, – siūlė jis.
VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai, rajono savivaldybės specialistai diskusijoje išgirdo nemažai klausimų ir pasiūlymų.