Auksas istorijoje. Kada jis imtas vertinti? (0)
Nors šiais laikais auksas kaip investicija, rodos, yra savaime suprantamas, tačiau kadaise juk taip nebuvo. Ar kada susimąstėte, kada šis brangusis metalas imtas vertinti ir laikyti prabangos ženklu?
Auksas senovės Egipte
Auksas, pasak mokslininkų bei tyrinėtojų, yra bene pirmasis metalas, su kuriuo susipažino mūsų protėviai. Na, o viskas prasidėjo dar senovės Egipte, kur prieš 6 000 metų auksas buvo naudojamas papuošalams. Tiesa, tuomet auksiniai žiedai su briliantais žmonijai dar nebuvo pasiekiami, tad iš aukso buvo gaminami tokie daiktai kaip adatos, peiliai, karoliukai. Auksas, iš kurio buvo pagaminti senoviniai papuošalai, buvo nešvarus, tad jame – daug sidabro, vario ir kitų metalų priemaišų. Grynas auksas Egipte atsirado tik VI a. prieš mūsų erą. Jis siekė 99,8 % grynumo.
Auksą senovės egiptiečiai prilygino saulei, kurią jie dievino. Labiausiai gerbiamas buvo aukščiausioji dievybė Saulės dievas Ra. Egiptiečiai tikėjo, kad jo ir kitų dievų oda – auksinė.
Pirmieji aukso gabaliukai buvo atrasti Mesopotamijoje. Šis regionas buvo pirmasis centras, kur buvo pradėtas naudoti auksas. Senovės Egiptui pavyko sukurti didžiausią aukso kasybos pramonę, todėl jie buvo pirmieji, kurie sukūrė jo išgavimo technologiją. Pirmieji jų hieroglifai, nurodantys auksą, simbolizavo audinio gabalą, iš kurio teka vanduo. Tai, tyrinėtojų teigimu, įrodo, kad to meto egiptiečiai žinojo aukso išgavimo technologiją išplovimo iš smėlio būdu.
Auksas – nuo galvos iki kojų
Senovės egiptiečiai vertino aukso unikalias savybes, todėl iš jo buvo gaminami papuošalai, namų apyvokos daiktai ir religiniai atributai. Būtent auksas turėjo ne tik ekonominę, bet ir religinę reikšmę. Tai aiškiausiai atspindi Tutanchamono kapas, kuriame buvo rasti auksiniai neštuvai, aukso sostas, o ir pats sarkofagas – auksinis. Pati mumija buvo papuošta neįtikėtinu kiekiu papuošalų. Veidas buvo padengtas kauke iš kaltinio aukso su portretiniais faraono bruožais. Po kiekvieno tvarsčio sluoksnio buvo rasta vis daugiau ir daugiau lobių. Faraonas buvo tiesiog apibertas auksu bei brangakmeniais nuo galvos iki kojų, tarp kurių – ir pakabukas su briliantu, kuris vėliau slaptame aukcione buvo parduotas už rekordinę sumą, kuri iki šiol nėra tiksliai nurodoma.
Auksas viduramžiais
Įdomu tai, kad auksas visuomet buvo vertybė, todėl ir viduramžiais kylančios jaunos feodalinės valstybės jautė aukso deficitą. Kiekvienas feodalas kaldindavo savo monetas su savo heraldika. Taigi, aukso stygius privedė prie to, kad aukso monetos pradėjo mažėti dydžiu bei svoriu. Na, o VIII a. į monetas pradėta dėti įvairių priemaišų. Vis dėlto, nuo XI a. pradėta nauja aukso gavyba, todėl atgimė aukso kasyklos. Buvo rasta ir nauja aukso gija – Karpatai. Taigi, aukso rezervas padidėjo apie 10 proc.
Viduramžių Europoje auksinius juvelyrinius papuošalus galėjo nešioti tik karaliai, dvariškiai ir aukšto rango dvasininkai. Taip pat auksinius papuošalus sau galėdavo leisti ir stambūs, gerbiami pirkliai.
Investicinis auksas
Nors gali taip neatrodyti, tačiau auksas yra labai retas metalas. Taigi, nenuostabu, kad būtent aukso, o ne kitų metalų naudojimas, greičiausiai iškėlė žmoniją į naują lygį ir atvėrė naują – metalo – erą. Auksas suvaidino itin svarbų vaidmenų pasaulio istorijoje, kultūroje. Šis metalas nuo seniausių laikų yra laikomas patikimiausias būdas išlaikyti turtus, todėl net ir XXI a. rekomenduojama investuoti į auksą: aukso dirbinius, papuošalus, luitus.
Užs.Nr. 2123