Finansų ministerija: Lietuvos BVP šiemet smuks 1,5 proc., kitąmet augs 2,8 proc. (0)

Lietuvos ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 proc., tuo metu 2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,8 proc., o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 3,1 procento per metus, prognozuoja Finansų ministerija.

Rugsėjo mėnesį ministerija 2020 metams taip pat prognozavo 1,5 proc. BVP smukimą, tačiau tikėjosi, kad 2021 metais jis augs 3,3 procento. 2022 ir 2023 metams tuomet prognozuotas 2,3 proc. metinis ekonomikos augimas.

„Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą“, – pranešime žiniasklaidai sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Kita vertus, vakcinų atsiradimas gali sudaryti sąlygas greitesniam ekonomikos atsigavimui“, – pridūrė ji.

Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet sumažės 3,4 proc., o 2021 metais augs 3 proc., tuo metu valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos turėtų augti atitinkamai 6,2 proc. ir 2,5 procento. Bendrojo kapitalo formavimas (investicijos) šiemet turėtų smukti 5,2 proc., tačiau 2021 metais augti 4,7 procento.

Prekių ir paslaugų eksportas šiemet turėtų smukti 2,2 proc., o 2021 metais išaugs 6,4 proc., tuo metu importas  atitinkamai sumažėti 6,3 proc. ir augti 6,7 procento.

Anot Finansų ministerijos, pandemijos sukeltas pasaulio ekonomikos nuosmukis turės poveikį tiek pasauliniams, tiek vidaus veiksniams, lemiantiems kainų pokyčius. Šiemet vidutinė metinė infliacija turėtų sumažėti iki 1 procento. 2021 metais infliacijos tempas paspartės iki 1,4 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje 2023 metais – iki 2 proc., nes nėra prielaidų reikšmingam energijos prekių kainų mažėjimui.

Koronaviruso pandemija reikšmingai pablogino darbo rinkos situaciją Lietuvoje, o rudenį kilusi antroji viruso banga ir tam tikrose ekonomikos veiklose išaugęs darbo vietų pažeidžiamumas silpnina lūkesčius dėl spartaus darbo rinkos atsigavimo perspektyvų.

Prognozuojama, kad šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 proc., o nedarbo lygis išaugs iki 8,8 procento. Švelninantį poveikį darbo vietoms ir užimtumui turi subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

2021 metų pirmąjį pusmetį antroji koronaviruso banga toliau turės neigiamą poveikį užimtumui, tačiau vėliau, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai paslaugų sektoriuje, nedarbo lygis šalyje sumažės iki 8,2 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje sieks 6,6 procento.

Koronaviruso pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins ir darbo užmokesčio augimo tempą. Numatoma, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių šiemet augs 9,3 proc., o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 4,1 procento.

Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, darbo užmokesčio augimo tempas palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 procentų.

Finansų ministerija pabrėžia, kad naujausias ekonominės raidos scenarijus parengtas išaugusio neapibrėžtumo sąlygomis, išlieka esminiai rizikos veiksniai. Tai nauji koronaviruso protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, gilesnis euro zonos ir globalios ekonomikos smukimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, protekcionizmo apraiškų plėtra, geopolitinė įtampa.

Taip pat egzistuoja ir teigiama rizika, kad populiacijos vakcinavimas nuo  koronaviruso prasidės anksčiau, nei antrąjį ateinančių metų pusmetį, o teigiamas vakcinavimo poveikis realiai ekonomikai bus jaučiamas jau 2021 metais. Precedento neturinčio ES ekonomikos gaivinimo priemonių  taikymas, vykdant reformas ir investuojant vidutiniu laikotarpiu, gali paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą daugiau, nei numatyta šiame scenarijuje.