Kritikavo statybininkų kortelę, skirtingą darbo apmokestinimą
Diskusijos metu D. Matukienė taip pat teigė, kad verslui atsiranda ir papildoma administracinė našta. Pavyzdžiui, privaloma statybininko kortelė. Pastaroji, anot jos, sunkumų sukels tiek tiems patiems kvalifikuotiems darbininkams, tiek įmonėms.
I. Valeškaitė pritarė ir paminėjo, kad pradėjus naudoti privalomą statybininko kortelę ateityje planuojama tokį reikalavimą išplėsti ir amatininkams – puodžiams, kalviams, liaudies meistrams. Anot jos, yra geresnių priemonių šešėliui suvaldyti. Paminėta mokesčių amnestija – galimybė susimokėti pamirštus mokesčius; į biudžetą įnešta 40 mln. eurų suma. Taip pat darbdavio ir darbuotojų „Sodros“ įmokų sujungimas, galimybė atgauti dalį sumokėto GPM už meistrų ir auklių paslaugas.
V. Tuzikas išskyrė, kad Lietuvoje egzistuoja didelė mokestinių formų, taikomų darbui, įvairovė, o tai sukelia netinkamų paskatų, kai žmonės legaliai randa būdų, kaip sumokėti mažesnius mokesčius. Vėliau dėl to gali kilti problemų dėl socialinės tų žmonių apsaugos – pastebi „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
„Tendencijos tokios, kad po 10 metų pasaulyje bus 50 proc. laisvai samdomų darbuotojų (angl. freelancer). Kai Trišalėje taryboje diskutuojame, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė sako, kad jie socialiai neapsaugoti, nes moka mažiau mokesčių. Tai padarykime aiškią mokesčių sistemą, gal ir pamažinkime, bet tegu ji būna aiški, lengviau suprantama ir tam smulkiajam verslui, ir stambiajam, ir laisvai samdomam darbuotojui. Ir reikėtų padaryti visuotinį deklaravimą – bus aišku, ką turi sumokėti ir ką atsiimti“, – kalbėjo R. Skyrienė.
V. Tuzikas pridėjo, kad šešėlį mažinti padėtų elektroninių atsiskaitymų skatinimas, tai yra, mažesnis grynųjų pinigų naudojimas.
„Viena iš šalių, kur elektroniniai mokėjimai davė apčiuopiamų rezultatų, – Graikija. 1 proc. elektroninių mokėjimų padidėjimas padidina 1 proc. PVM pajamas. Tai susiję su išaugusiu atsiskaitymu elektroninėmis kortelėmis“, – sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas.
Vengiantiems mokėti mokesčius tolerancijos nebus
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė tvirtino, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja, nes visuomenė tampa sąmoningesnė, o VMI jau yra efektyvesnė mokesčių administratorė. Stebima, kad mažėja pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis, tačiau vis dar yra vengiančių mokesčių. Tokiems, anot VMI viršininkės, tolerancijos nebus.
„Deja, mūsų apklausos rodo, kad dar apie 30 proc. verslo įmonių vadovų ir gyventojų yra daugiau šešėlio pusėje, bet ne skaidrioje. Tam, kad suprastume, kokiu keliu žengiame ir ar žengiame reikiama kryptimi, skaičiuojame PVM atotrūkį. 2012 m. – 28 proc., 2019–2020 m. mes jau skaičiuojame 18 proc., tai minus 10. Tas pagreitis, kai traukiasi PVM atotrūkis, didėja.
Negalima visų viena liniuote matuoti. Tikrai niekada negerbsiu tų, kurie verčiasi kontrabanda, dirba bjaurioje šešėlio pusėje. Yra žmonių, kurie tiesiog nemoka ir nesupranta, tam esame mes, kaip konsultantai, kad padėtume, o tiems, kurie užsiima PVM grobstymu, tikrai tolerancijos nebus“, – kalbėjo E. Janušienė.
Pasak VMI vadovės, planuojant biudžeto pajamas yra užduotis sumažinti šešėlį.
„Pernai buvo 130 mln. eurų, užduotį įvykdėme 115 mln. eurų“, – nurodo ji.
Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22 proc. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų.
