Kiek įmonei kainuoja incidentas sandėlyje: tiesioginės ir paslėptos išlaidos (0)

Kai sandėlyje krautuvas kliudo stelažą ar sužeidžiamas darbuotojas, pirmiausia skaičiuojamos matomos išlaidos – sugadinta prekė ir remontas. Tačiau realios incidento pasekmės dažniausiai kelis kartus didesnės: sustoja darbas, prasideda tyrimas, tenka ieškoti pakaitinių darbuotojų, vėluoja užsakymai.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruota 18 mirtinų ir 122 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe (neskaitant eismo įvykių), iš jų transporto ir saugojimo sektoriuje – 25 sunkūs ir 1 mirtinas. Kiekvienas toks atvejis įmonei reiškia ne tik tiesiogines išlaidas, bet ir prastovas, tyrimą, galimas baudas bei reputacijos nuostolius.

Šiame straipsnyje – kaip susideda incidento kaina ir kodėl prevencija dažniausiai kainuoja mažiau nei vienas rimtesnis įvykis.

Tiesioginės išlaidos

Tai išlaidos, kurias nesunku suskaičiuoti:

• sugadintos prekės – nukritęs padėklas dažnai reiškia visą nurašytą krovinį;
• stelažų remontas – pažeistų statramsčių, sijų keitimas, kartais ir visos sekcijos demontavimas;
• technikos remontas – krautuvo stiebo, šakių ar kabinos pažeidimai;
• pastato pažeidimai – kolonos, vartai, sienos, grindys;
• pirmoji pagalba ir medicininė pagalba.

Paslėptos išlaidos

Būtent jos dažniausiai sudaro didžiąją incidento kainos dalį.

Prastovos

Po rimtesnio stelažo pažeidimo zona turi būti iškrauta ir izoliuota. Jei pažeidimas raudonos kategorijos pagal EN 15635, sekcija iškraunama nedelsiant. Tai reiškia darbą ne pagal planą, papildomas krautuvų valandas ir vėluojančius užsakymus.

Tyrimas ir dokumentai

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys privalo jį ištirti, o sunkių ir mirtinų atvejų tyrime dalyvauja Valstybinė darbo inspekcija. Tyrimas užima vadovų, darbų saugos specialisto ir liudininkų laiką.

Darbuotojo nedarbingumas

Nukentėjusiojo darbą reikia perskirstyti arba ieškoti pakaitos. Naujam žmogui reikia apmokymo, o jo produktyvumas pirmomis savaitėmis mažesnis.

Teisinė ir finansinė atsakomybė

Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas darbdaviams ir jų atstovams už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, o už pakartotinius pažeidimus jos didesnės. Be to, tam tikrais atvejais „Sodra“ gali reikalauti atlyginti nukentėjusiajam išmokėtas išmokas, o sunkiausiais atvejais galima ir baudžiamoji atsakomybė.

Reputacija ir santykiai su klientais

Logistikos paslaugų ir prekybos tinklų partneriai vis dažniau vertina tiekėjų saugos kultūrą. Incidentai, ypač pasikartojantys, gali tapti argumentu ieškant kito partnerio.

Tiesioginių ir paslėptų išlaidų palyginimas

Iš kur kyla dauguma incidentų

VDI 2025 m. apžvalgoje nurodoma, kad dažniausios priežastys yra nepakankama vidinė darbuotojų saugos kontrolė ir netinkamas profesinės rizikos vertinimas. Sandėliuose tai dažnai reiškia:

• stelažus be apsaugų eilių galuose;
• nepažymėtus arba nusitrynusius pėsčiųjų takus;
• aklas sankryžas be veidrodžių;
• perkrautus stelažus be apkrovų lentelių;
• neatliekamas metines stelažų patikras;
• nepakeistas pažeistas apsaugas.

Taip pat svarbu, kad visoje šalyje kritimai iš aukščio išlieka viena pagrindinių sunkių traumų priežasčių – 2025 m. dėl jų žuvo 3 ir sunkiai susižalojo 46 darbuotojai. Sandėliuose tai aktualu dirbant ant stogų, antresolių ir aukštuose stelažuose.

Prevencija: nuo ko pradėti

Prevencijos priemonės dažniausiai atsiperka, nes vienas išvengtas rimtas incidentas padengia nemažą dalį jų kainos. Nuoseklus kelias:

1. Stelažų patikra pagal EN 15635 – parodo, kur yra pažeidimai ir kurios vietos rizikingiausios.
2. Rizikos vertinimo atnaujinimas – remiantis realiais srautais, o ne tik brėžiniu.
3. Fizinės apsaugos – statramsčių, kolonų, vartų apsaugos, barjerai.
4. Ženklinimas – pėsčiųjų takai, technikos keliai, pavojingos zonos.
5. Matomumas – veidrodžiai, signaliniai stulpeliai.
6. Kritimo apsauga – vedlinės ir inkaravimo taškai ten, kur dirbama aukštyje.
7. Reguliari priežiūra – pažeistos apsaugos keičiamos iškart.

Dažniausi klausimai

Ar kiekvienas stelažo kliudymas laikomas incidentu?

Įmonės vidaus tvarkoje verta registruoti visus smūgius, net ir be matomų pasekmių. Tokie „beveik įvykę“ atvejai parodo, kur rizika kartojasi, ir leidžia imtis priemonių iki rimtesnio įvykio.

Kas moka už remontą, jei stelažą pažeidė nuomojamo sandėlio naudotojas?

Tai priklauso nuo nuomos sutarties. Dažnai atsakomybė tenka naudotojui, todėl verta turėti pradinės stelažų būklės patikros ataskaitą.

Ar draudimas padengia incidento nuostolius?

Iš dalies – priklauso nuo polisų sąlygų. Tačiau prastovos, vadovų laikas ir reputacijos nuostoliai paprastai lieka įmonės sąskaita.

Kaip įvertinti, ar prevencija atsiperka?

Naudinga palyginti per pastaruosius metus patirtas remonto, nurašymų ir prastovų išlaidas su apsaugų, ženklinimo ir patikrų kaina. Dažnai paaiškėja, kad vien pakartotinai keičiamų statramsčių kaina viršija apsaugų investiciją.

Kaip sumažinti riziką praktiškai

Lietuvos įmonės šiuos darbus dažnai patiki vienam rangovui, kuris atlieka ir patikrą, ir įgyvendina rekomendacijas. Tai sutrumpina laiką tarp problemos nustatymo ir jos pašalinimo. Vienas tokių rangovų – Preneta, atliekanti stelažų patikras, montuojanti apsaugas, barjerus, grindų ženklinimą ir kritimo apsaugos sistemas. Įmonės sprendimai įdiegti, pavyzdžiui, 12 000 kv. m „Coca-Cola HBC Lietuva“ logistikos sandėlyje Kauno LEZ ir „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ angare Karmėlavoje.

Įmonė dirba visoje Lietuvoje, biurai – Kaune ir Panevėžyje. Dėl objekto įvertinimo galima kreiptis tel. +370 6 999 4338 arba el. paštu info@preneta.lt.

Užs. nr. 3780.