Kodėl statybų klaidos dažnai pastebimos per vėlai? (0)

Statybos procesas susideda iš daugybės tarpusavyje susijusių etapų – nuo projektavimo ir darbų planavimo iki medžiagų pasirinkimo, rangovų koordinavimo bei galutinio objekto pridavimo. Kiekviename iš jų priimami sprendimai, galintys turėti įtakos galutinei statinio kokybei. Problema ta, kad ne visų klaidų pasekmės išryškėja iš karto. Kartais trūkumai pastebimi tik tada, kai konkretūs darbai jau užbaigti, konstrukcijos paslėptos po apdaila arba pastatas pradėtas eksploatuoti.

Tokiais atvejais net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelė klaida gali virsti sudėtingu ir brangiu taisymu. Todėl statybose svarbu ne tik gebėti pašalinti atsiradusias problemas, bet pirmiausia sukurti sistemą, kuri padėtų jas pastebėti kuo ankstesniame etape.

Dalis klaidų statybų metu tiesiog nėra matomos

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl statybų trūkumai nustatomi pavėluotai, yra pati statybos darbų specifika. Daugybė konstrukcijų ir inžinerinių sprendimų vėliau tampa nematomi.

Įrengiama hidroizoliacija uždengiama kitais sluoksniais, elektros instaliacija paslepiama sienose, vamzdynai – grindyse ar šachtose, konstrukciniai mazgai uždengiami apdaila. Kol šie elementai yra atviri, jų įrengimą patikrinti gerokai paprasčiau. Kai darbai baigti, tam pačiam patikrinimui gali tekti ardyti jau įrengtas konstrukcijas.

Pavyzdžiui, netinkamai įrengtos hidroizoliacijos problema gali išryškėti tik atsiradus drėgmei. Netiksliai sumontuotų inžinerinių sistemų trūkumai kartais tampa akivaizdūs tik pradėjus jas intensyviai naudoti. Tuo metu taisymas jau reiškia ne vien pirminio darbo koregavimą, bet ir papildomų konstrukcijų ardymą bei atkūrimą.

Todėl statybose ypač svarbi kontrolė tinkamu momentu – kol dar galima ištaisyti neatitikimą nepatiriant neproporcingai didelių papildomų išlaidų.

Problema gali prasidėti gerokai anksčiau nei statybvietėje

Ne kiekviena statybų klaida atsiranda atliekant fizinius darbus. Jos priežastis gali būti priimtas sprendimas, nepakankamai aiški užduotis, informacijos trūkumas ar skirtingas projekto interpretavimas.

Statybos procese paprastai dalyvauja daug šalių: užsakovas, projektuotojai, generalinis rangovas, subrangovai, tiekėjai, techniniai specialistai ir kiti projekto dalyviai. Kuo daugiau žmonių ir organizacijų įsitraukia, tuo svarbesnis tampa informacijos valdymas.

Jeigu projekto pakeitimas nepasiekia visų atsakingų asmenų arba statybvietėje naudojama ne naujausia dokumentacijos versija, darbai gali būti atlikti kokybiškai, tačiau pagal nebeaktualų sprendinį. Tokia problema gali būti pastebėta tik kitame darbų etape, kai prie jau atliktos konstrukcijos reikia prijungti kitą sistemą.

Tai viena priežasčių, kodėl profesionalus statybos projektų valdymas ir techninė priežiūra turėtų būti vertinami ne tik kaip reakcija į jau atsiradusias problemas. Jų reikšmė ypač didelė prevencijoje – kai siekiama, kad sprendimai, atsakomybės, terminai ir atliekamų darbų kontrolė būtų koordinuojami viso projekto metu.

Kai atsakomybės išskaidytos, klaidos gali likti tarp skirtingų proceso dalyvių

Statybų projekte kiekvienas specialistas paprastai atsako už konkrečią sritį. Tokia sistema būtina, tačiau kartu atsiranda rizika, kad tam tikra problema pateks į „pilkąją zoną“ tarp kelių darbų.

Vienas rangovas gali tinkamai atlikti savo užduotį, tačiau neįvertinti, kaip jo sprendimas paveiks kito rangovo darbus. Atskiros sistemos gali būti įrengtos techniškai teisingai, tačiau jų tarpusavio suderinamumo problema išryškės tik vėlesniame etape.

Kita dažna situacija – kai tikimasi, kad tam tikrą klausimą kontroliuoja kitas projekto dalyvis. Jeigu atsakomybės nėra aiškiai paskirstytos ir sprendimų priėmimas nėra koordinuojamas, dalis svarbių klausimų gali likti nepatikrinti.

Būtent todėl sudėtingesniuose projektuose svarbu matyti ne tik atskirą darbą, bet ir visą statybos procesą.

Terminų spaudimas skatina problemas atidėti

Statybose laikas beveik visada yra svarbus. Darbai planuojami pagal grafiką, vieno rangovo užduotys priklauso nuo kito, o vėlavimas viename etape gali paveikti daugybę vėlesnių darbų.

Kai projektas pradeda atsilikti nuo grafiko, atsiranda pagunda smulkesnius neatitikimus spręsti vėliau. Tačiau statybose „vėliau“ gali būti per vėlu.

Jeigu kitas rangovas uždengia konstrukciją, nedidelio trūkumo pašalinimas tampa gerokai sudėtingesnis. Jeigu neatitikimas turi įtakos kitoms sistemoms, jo pasekmės gali plisti toliau ir sukelti papildomų darbų grandinę.

Todėl efektyvus projekto valdymas nėra vien grafiko spartinimas. Svarbu užtikrinti, kad terminų laikymasis nebūtų pasiektas kokybės ar kontrolės sąskaita.

Ne visos klaidos iš karto atrodo reikšmingos

Dar viena priežastis, kodėl trūkumai nustatomi pavėluotai – statybos metu jų reikšmė gali būti neįvertinta.

Kelių milimetrų nuokrypis viename darbų etape gali atrodyti nereikšmingas, tačiau vėliau prie tos pačios konstrukcijos montuojant fasado elementus, įrangą ar inžinerines sistemas jis gali tapti problema. Tas pats pasakytina apie medžiagų pasirinkimą, technologinių procesų laikymąsi ar mazgų įrengimą.

Statyboje sprendimai yra susiję tarpusavyje. Todėl vertinant konkretų neatitikimą svarbu suprasti ne tik jo poveikį šiuo metu, bet ir tai, kokią įtaką jis gali turėti tolesniems darbams bei statinio eksploatacijai.

Techninė priežiūra leidžia problemas fiksuoti statybos metu

Kuo anksčiau nustatomas neatitikimas, tuo daugiau galimybių jį ištaisyti dar prieš pereinant į kitą statybos etapą. Čia svarbus vaidmuo tenka statinio statybos techninei priežiūrai.

Techninės priežiūros metu vertinama atliekamų darbų kokybė, jų atitiktis projektiniams sprendiniams, stebimi svarbūs statybos procesai ir tikrinami darbai, kurių vėliau nebebus galima paprastai apžiūrėti.

Daugiau apie šios paslaugos paskirtį ir atliekamus darbus galima sužinoti čia: https://www.stav.lt/statinio-statybos-technine-prieziura/

Svarbiausia, kad kontrolė vyktų ne tik tada, kai objektas jau beveik baigtas. Galutinis patikrinimas gali parodyti problemą, tačiau tuo metu jos pašalinimo kaina dažnai būna gerokai didesnė nei būtų buvusi statybos metu.

Projekto valdymas ir techninė priežiūra sprendžia skirtingas, bet susijusias problemas

Statybų projektų valdymo ir techninės priežiūros nereikėtų suprasti kaip tos pačios funkcijos.

Projektų valdymas leidžia žvelgti į objektą plačiau: koordinuoti projekto dalyvius, informaciją, užduotis, sprendimus, terminus bei rizikas. Techninės priežiūros dėmesio centre yra tai, kaip realiai atliekami statybos darbai ir ar rezultatas atitinka nustatytus reikalavimus.

Šių dviejų funkcijų derinimas padeda sumažinti situacijų, kai problema atsiranda viename projekto etape, tačiau tampa matoma tik po kelių savaičių ar mėnesių.

Vienas procesas padeda laiku suvaldyti sprendimus, o kitas – kontroliuoti jų įgyvendinimą statybvietėje.

Kuo vėliau nustatyta klaida, tuo brangiau ji gali kainuoti

Statybose klaidos kaina dažnai priklauso ne vien nuo paties trūkumo dydžio, bet ir nuo momento, kada jis pastebimas.

Jeigu netinkamai atliktą darbą galima ištaisyti iš karto, papildomos sąnaudos gali būti palyginti nedidelės. Jeigu dėl to paties trūkumo jau užbaigti keli kiti statybos etapai, gali tekti ardyti apdailą, stabdyti susijusius darbus, iš naujo užsakyti medžiagas ir koreguoti grafiką.

Be tiesioginių išlaidų atsiranda ir netiesioginių – projekto vėlavimas, papildomas specialistų darbo laikas, ginčai tarp projekto dalyvių ar neplanuoti sprendimų pakeitimai.

Todėl viena svarbiausių kokybiškai organizuojamo statybų proceso užduočių yra ne tik nustatyti klaidas, bet ir padaryti tai kuo anksčiau.

Prevencija statybose kainuoja mažiau nei taisymas

Visiškai eliminuoti statybų rizikos praktiškai neįmanoma. Tačiau galima gerokai sumažinti tikimybę, kad nedidelis neatitikimas nepastebėtas virs didele problema.

Tam reikalingi aiškūs atsakomybės principai, tinkamas informacijos valdymas, nuosekli darbų kontrolė, reguliarus projekto eigos vertinimas ir specialistai, galintys į situaciją pažvelgti ne tik iš vieno rangovo ar vienos projekto dalies perspektyvos.

Statybų klaidos dažnai pastebimos per vėlai ne todėl, kad jų nebuvo įmanoma nustatyti anksčiau. Dažniau problema slypi tame, kad tinkamu momentu nebuvo atlikta reikalinga kontrolė, informacija nepasiekė atsakingų žmonių arba nedideliam neatitikimui nebuvo suteikta pakankamai reikšmės.

Todėl gerai organizuojamame statybų projekte svarbiausias klausimas turėtų būti ne „kas ištaisys klaidą?“, o „kaip ją pastebėti dar prieš tai, kai jos taisymas taps sudėtingas ir brangus?“

Užs. nr. 3748.