Kokios paramos sulauktų šalies gyventojai, jei šalyje būtų paskelbtas karantinas? (1)

Lietuvoje daugėjant koronaviruso ligos atvejų, suplanuotos priemonės, padėsiančios verslui ir gyventojams įveikti laikinus finansinius sunkumus, jeigu dėl staiga kritiškai pablogėjusios epidemiologinės situacijos šalies teritorijoje tektų paskelbti karantiną. Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlytiems Užimtumo įstatymo pakeitimams.

SUBSIDIJOS PER PRASTOVAS. Jei šalyje tektų paskelbti karantiną, darbdaviai darbuotojams galėtų skelbti prastovas, jeigu negalėtų suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.

Siūloma subsidijas darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus mokėti ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. Būtų kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siektų 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 1095 eurus „ant popieriaus“. 

DARBDAVIO ĮSIPAREIGOJIMAI. Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, gaunama valstybės parama jo darbo užmokesčiui, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą. Be to, prastovos skelbimas turi būti susijęs su konkrečiais valstybės nustatytais ribojimais dėl kurių darbdavys negalėtų suteikti darbo. Jei Valstybinė darbo inspekcija nustatytų, kad prastova paskelbta pažeidus šias nuostatas, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą per du mėnesius darbdavys turėtų grąžinti. Darbdavys taip pat praranda teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Fiksuoto dydžio išmoką siūloma mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos paskutinį mokestinį ataskaitinį  laikotarpį lyginant su priešpaskutiniu mokestiniu ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo 30 proc. ar net daugiau. Jeigu karantinas būtų paskelbtas iki 2022 m. balandžio 30 d., būtų lyginamos 2020 m. ir 2019 m. savarankiškai dirbančio asmens pajamos, o jeigu karantinas būtų paskelbtas po 2022 m. balandžio 30 d., būtų lyginamos 2021 m. ir 2020 m. savarankiškai dirbančio asmens pajamos.

Į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą patekę savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų atitikti ir šias sąlygas:
 
·    Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
·    Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 730 eurų „ant popieriaus“. 
·    Priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio savarankiškai dirbančio asmens pajamos turi būti didesnės nei 12 einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių (MVP) dydžių (2022 m. MVP dydis – 267 Eur).
·    Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.
 
267 eurų dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai dar būtų mokama ekstremalios situacijos ir karantino metu, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. Išmokos būtų mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino buvo nustatyti ūkinės veiklos apribojimai.