Naftos kainos nusirito į žemiausius per 17 metų lygius (15)

Pasaulyje vis sparčiau plintant koronaviruso krizei ir tęsiantis didžiausių „juodojo aukso“ gamintojų kainų karui, naftos kainos pirmadienį dar sumažėjo, nusiritusios į žemiausius per 17 metų lygius.

Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios krito 1,56 JAV dolerio, arba 6,26 proc., iki 23,37 JAV dolerio už barelį.

O gegužės mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumažėjo 1,08 JAV dolerio, arba 5,02 proc., iki 20,43 JAV dolerio už barelį.

Penktadienį „Brent“ kaina krito 5,4 proc., o WTI kaina – 4,8 procento.

Per visą praėjusią savaitę „Brent“ atpigo 7,6 procento.

Naftos kainos su minuso ženklu užbaigė jau penkias savaites iš eilės. Nuo mėnesio pradžios jos krito maždaug 50 proc., rašo agentūra „MarketWatch“.

Koronaviruso aukų skaičius pasaulyje jau viršijo 30 tūkstančių.

JAV aukšto rango mokslininkas Anthony Fauci (Entonis Fosis) apytikriai apskaičiavo, jog per COVID-19 krizę gali mirti 100–200 tūkst. žmonių, bet bendras infekuotųjų skaičius tikriausiai bus skaičiuojamas milijonais.

Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pratęsė vyriausybės taisyklių dėl „socialinio atstumo“ laikymosi galiojimą iki balandžio 30 dienos.

JAV valstybės vadovas taip pat pareiškė tikįs, jog šalis iki birželio 1 dienos „jau pradės atsigauti“, nors anksčiau jis teigė, kad su virusu bus susidorota iki Velykų.

Virusu didžiausiame pasaulio ūkyje jau užsikrėtė per 140 tūkst. žmonių, o mirė – daugiau nei 2,4 tūkstančio.

Dėl griežtų karantino priemonių ir kelionių apribojimų, kurių ėmėsi įvairių pasaulio šalių vyriausybės, siekdamos pažaboti viruso plitimą, smarkiai sumažėjo „juodojo aukso“ paklausa ir tai naftos rinkose paskatino kainų kritimą, kuris tęsiasi jau kelias savaites, nes kartu smarkiai padidėjo pasiūla.

Naftos tiekimas pasaulio rinkoje gerokai padidėjo po to, kai Saudo Arabija ir Rusija, nesutarusios dėl papildomo gavybos mažinimo, pradėjo kainų karą.

Rijadas praėjusios savaitės pabaigoje pareiškė, jog galimo gavybos mažinimo su Maskva nesvarstė, o Rusijos energetikos viceministras pažymėjo, jog 25 JAV dolerių už barelį naftos kaina šalies gamintojams „nėra katastrofa“, ir tai rodo, jog dvi šalys ir toliau nesutaria.

Didžiausią poveikį naftos kainoms darys paklausa, kurios rekordinis smukimas, kaip manoma, artimiausiomis savaitėmis dar paspartės, mano korporacijos „Schneider Electric“ žaliavų analitikas Robbie Fraseris (Robis Freizeris), kurį cituoja „MarketWatch“.

Anot jo, kol paklausa nepradės atsigauti, bet kokios Saudo Arabijos ir Rusijos derybos dėl galimo gavybos mažinimo, taip pat Rijado mėginimai užtvindyti rinką nafta „atrodys gana nereikšmingai, palyginti su paklausos mažėjimo mastu“.

Balandžio 1 dieną baigia galioti OPEC šalių ir jų partnerių – vadinamosios OPEC+ grupės – susitarimas dėl gavybos ribojimo.

„Nuogąstavimai dėl paklausos yra labai dideli, tačiau ši problema gerai žinoma. Rinką iš tiesų nusmukdė iš Saudo Arabijos ir Rusijos gauti ženklai, kad šios šalys ketina eiti dabartiniu keliu“, – agentūrai „Bloomberg“ pareiškė banko „Commonwealth Bank of Australia“ žaliavų analitikas Vivekas Dharas (Vivekas Daras).

„Rinkos viltys, jog bus pasiektas susitarimas, subliuško.“

Baiminamasi, jog nafta gali dar labiau atpigti, nes „juodojo aukso“ saugyklose visame pasaulyje lieka vis mažiau laisvos vietos.

„Kai saugyklos bus užpildytos, greičiausiai turėtume sulaukti Saudo Arabijos, Rusijos ir kitų svarbių naftos gamintojų atsako“, – pareiškė „AxiCorp“ ekspertas Stephenas Innesas (Stivenas Inesas).

„Kuo ilgiau teks laukti jų atsako, tuo didesnė yra dar vieno smarkaus naftos kainų kritimo rizika“, – įspėjo jis.