Nekilnojamojo turto rinkos tendencijos: rokiškėnai nori erdvaus ir patogaus būsto (0)

Nekilnojamojo turto kainos Rokiškyje, lyginant su aplinkiniais miestais bei rajonais, yra nemažos. Nors demografinė statistika rodo, kad rajono gyventojų mažėja, visgi norinčiųjų pirkti būstą netrūksta. Jis perkamas netgi nuotoliniu būdu: kartais emigrantams užtenka vos kelių nuotraukų, kad ryžtųsi įsigyti niekuomet nematytą būstą. Apie būsto rinkos tendencijas ir įdomybes „Rokiškio Sirena“ kalbėjosi su nekilnojamojo turto agentūros „21 amžius“, aktyviai veikiančios visoje Lietuvoje, įskaitant ir Rokiškio bei aplinkinius rajonus, brokere Julita Belova.

Veiklos sfera –
Aukštaitijos regionas
J. Belova puikiai išmano mūsų rajono nekilnojamojo turto rinkos aktualijas: gimusi, augusi ir gyvenanti Rokiškio rajone, ji detaliai žino ne tik Rokiškio, bet ir atokesnių miestelių bei kaimų privalumus bei trūkumus. Tad ji visuomet patars, koks būstas ir kokioje vietovėje ir koks nekilnojamojo turto objektas geriausiai atitiktų jaunos šeimos ar senjorų, verslo ar ūkio reikmėms.
Paprašyta palyginti rajonų, kuriuose ji dirba, nekilnojamojo turto kainas, pašnekovė teigia, kad didžiausios jos – Anykščiuose ir Biržuose. Rokiškyje – kainos gana aukštos, tačiau, kaip teigia brokerė, dar pakenčiamos. Kupiškyje nekilnojamojo turto kaina mažesnė, o mažiausiai aktyvi rinka yra Zarasų rajone.

Kokie būstai geidžiamiausi?
Nekilnojamojo turto agentūros „21 amžius“ brokerė teigia, kad Rokiškio rajone paklausus įvairus nekilnojamasis turtas. Namai Rokiškyje – brangūs. Jie dažniausiai įsigyjami imant banko paskolą. Paklausiausi mūriniai namai. Kainą daug lemia kvartalas, kuriame namas stovi. Už mūrinį namą netoli ežero klientai pasirengę sumokėti ir 80-90 tūkst. Eur. Juos domina ir arčiau miesto centro esantys kvartalai. O štai atokesniame Pagojės kvartale analogiško namo kaina svyruoja jau apie 60 tūkst. Eur. Kaip sako pašnekovė, nors Biržuose nekilnojamasis turtas brangesnis, tačiau namų kainos Rokiškyje lenkia kaimyninį rajoną.
Mediniai namai yra pigesni, tačiau jais pirkėjai domisi rečiau. Kodėl? „Medinio namo sudėtingesnė priežiūra, jei jis yra senesnis, reikalauja investicijų“, – sakė J. Belova.
Jaunas šeimas domina ir sodybos. Klientai vertina privatumą, todėl mieliausiai perka vienkiemius su nedideliais, maždaug 15 a sklypais. Didesni, 30-50 a skypai nėra privalumas.
Buto kainą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, jo vieta. Butus dažniausiai perka jaunos šeimos. O jos pageidauja būsto arba mikrorajone, arba Aukštaičių kvartale. Nors pasitaiko tikrai puikių butų bendrabučiuose, klientai jais domisi vangiau. „Matyt, atbaido pats žodis „bendrabutis“, nors šie pastatai yra renovuoti, butai įrengti gana patraukliai,“, – sakė J. Belova.
Jei anksčiau keturių kambarių butas buvo bene sunkiausiai parduodamas, tai dabar jaunos šeimos ieško būtent tokių: kad užtektų erdvės ir suaugusiesiems, ir vaikams. Didžiulis privalumas – balkonas. „Kai kurie klientai aiškiai sako – buto be balkono nepirks“, – kalbėjo pašnekovė.
Pardavimo galimybes daug lemia ir būsto aukštas. Pirmasis – nelabai patrauklus. Antrasis – prestižinis, trečiasis ir ketvirtasis – jau mažiau patrauklūs. O paskutiniųjų daugiabučio aukštų butais domimasi mažiausiai.

Kaimai – nemiršta
Nors kalbama, kad provincija, ypač kaimai, sensta ir nyksta, brokerė J. Belova teigia, kad nekilnojamojo turto rinka rodo priešingas tendencijas. Būstų kaimuose prekyba suaktyvėja pavasarį ir vasarą. Kas domina žmones kaime? Pašnekovės teigimu, juos pirmiausia traukia gimtinė: jauni žmonės perka sodybas senelių ar prosenelių gimtuosiuose kaimuose, miesteliuose. „Akivaizdu, kad juntami sentimentai šeimos, giminės istorijai“, – sakė J. Belova.
Kaimas patrauklus ne tik dėl sentimentų, bet ir dėl erdvės, privatumo, gražaus kraštovaizdžio. Ir pati pašnekovė gyvena atokiau nuo Rokiškio esančioje gyvenvietėje. „Pastaruoju metu į ją atsikėlė trys jaunos šeimos“, – pasakojo ji.
Įdomu, kad sodybų rinkoje nemažai klientų iš užsienio valstybių. J. Belovos praktikoje buvo keli atvejai, kai užsienyje gyvenantys lietuviai namą pirko jo nė neapžiūrėję, tiesiog pasigrožėję nuotraukomis nekilnojamojo turto agentūros „21 amžius“ svetainėje. Ir nenusivylė.
Apie norus ir
galimybes
Paklausta, kokie yra į nekilnojamojo turto agentūrą besikreipiančių klientų lūkesčiai, J. Belova šypsosi: pirkėjai nori pigiai įsigyti būstą, o pardavėjai – brangiai jį parduoti. Nenuostabu, kad daug širdies ir lėšų į savo namus įdėję žmonės juos labai vertina. „Didelių, gražių, išpuoselėtų namų dažnai atsisako našlės: jos parduoda šeimos namą ir keliasi į butą, kurį paprasčiau prižiūrėti“, – vieną iš priežasčių, lemiančių būsto keitimo motyvus įvardino pašnekovė.
Kitas svarbus motyvas, lemiantis pradinę kainą, vis dar yra kaimynų nuomonė. „Kai tariamės su pardavėju, jis dažnai įvardija būsto kainą pagal tai, kiek už panašų butą kitados gavo kaimynai. Antai už dviejų kambarių butą, kurio reali rinkos vertė yra maždaug 17-18 tūkst. Eur, pirkėjas paprašė beveik dvigubai daugiau – 35 tūkst. Akivaizdu, kad už tokią kainą jo niekas nepirks“, – sako pašnekovė.
Kitas svarbus motyvas, lemiantis pardavėjo nuostatas dėl kainos, yra remontas. Būsto šeimininkai, į jį investavę nemenką sumą, tikisi ją atgauti parduodami. Tačiau ši nuostata klaidinga. „Remontas šiek tiek domina tik vyresnius pirkėjus. Jaunoms šeimoms jis apskritai neaktualus: jie vis tiek būsto erdves planuos ir kurs pagal savo poreikius“, – kalbėjo J. Belova.

Apie mitus ir
privalumus
Pašnekovė atstovauja ilgametę veiklos tradiciją visoje šalyje turinčią nekilnojamojo turto agentūrą „21 amžius“. Kodėl renkantis būstą verta bendradarbiauti su specialistais? Pašnekovė įvardija nemažai priežasčių.
Pirmiausia, kaip sako brokerė J. Belova, nekilnojamojo turto pardavimas ar pirkimas daugeliui yra bene svarbiausias gyvenimo sandoris. Ne kiekvienas turi tokio turto prekybos patirties: ir perkant, ir parduodant turtą yra nemažai niuansų, kurių neįvertinus, vėliau gali kilti nesklandumų. NTA „21 Amžius“ priklauso LNTAA – Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai, kuri buvo įsteigta siekiant suvienyti Lietuvos NT agentūras bendram tikslui – siekti palankesnių sąlygų sukūrimo nekilnojamojo turto veiklos vystymui, sudaryti prevenciją nelegaliai prekybai nekilnojamuoju turtu. Šiai asociacijai priklauso apie tūkstantį nekilnojamojo turto specialistų.
Agentūros ir jos brokerių užduotis – parduoti būstą už realią rinkos kainą, taip patenkinant ir pirkėjo, ir pardavėjo lūkesčius.
Kita svarbi priežastis, dėl ko agentūros paslaugos vis labiau populiarėja, – vis daugiau žmonių renkasi specialistus, užuot mokęsi turtą parduoti patys. Neišmanydami rinkos situacijos, žmonės metų metais veltui bando parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Antai visai neseniai agentūra pardavė sodybą su 7 ha sklypu Kupiškio rajone, visai šalia ribos su Rokiškio rajonu. Nos vieta patraukli, sodyba geros būklės, šeimininkas ją pardavinėjo kelerius metus. Besidominčių lyg ir buvo, o rimtų pirkėjų – ne. O agentūra ir sodybą, ir žemę pardavė vos per porą mėnesių. Kaip jiems tai pavyko? „Tiesiog mes geriau žinome, ko reikia pirkėjams. Ir visą pardavimo procesą valdėme taip, kad sodyba sudomintume tinkamus klientus“, – sakė J. Belova. Naujieji šeimininkai – jauna šeima  iš Rokiškio, kurios seneliai kitados gyveno šiame kaime.
Kitas privalumas: agentūra kruopščiai atrenka pirkėjus. Menka paslaptis, kad nekilnojamuoju turtu domisi ir tokie asmenys, kurie neturi realių galimybių jį pirkti. Derėdamiesi su tokiais, pardavėjai tiesiog gaišta laiką. „Mes turime patirties atpažinti tokius žmones, taigi sutaupome laiko parduodantiesiems turtą“, – aiškino pašnekovė. Taip pat tikrinamas ir parduodamas būstas: ar jis nėra įkeistas, savininkai neturi įsiskolinimų už komunalines paslaugas.
Gana nemažai įsigyjančiųjų turtą, pageidautų už jį mokėti dalimis. Juk jei sodyba kainuoja apie 6-7 tūkst. Eur, ne kiekvienas pirkėjas nori imti banko paskolą, jis sutiktų mokėti pageidaujamą sumą per pusmetį ar metus. Agentūra įsitikina, kad pirkėjas gebės sumokėti sutartą sumą, sudarydami sutartis jose įrašo saugiklius. O ir pardavėjas jaučiasi saugus, žinodamas, kad tikrai gaus jam priklausančias lėšas.
Agentūros paslaugos patrauklios ir didmiesčiuose, užsienyje gyvenantiems žmonėms: jiems patiems nereikia važinėti aprodyti turto potencialiems klientams, tvarkyti dokumentų. Taip sutaupoma daug laiko ir lėšų. Menka paslaptis, kad ne visi būsto pardavėjai turi tvarkingus turto dokumentus. Kartais reikia įdėti nemažai pastangų, kad jie būtų tinkamai sutvarkyti.
Pašnekovė sako, kad dar prieš porą metų klientai klausdavo: „Kas ne taip su šituo nekilnojamuoju turtu, kad jį agentūra parduoda?“ Dabar tokio klausimo jau niekas nebeužduoda: tiesiog gyvenimo tempas diktuoja naujoves. Ir būsto pardavimą daug paprasčiau patikėti specialistams, nei bandymų ir klaidų metodu to mokytis patiems.

Kaip atrodo
brokerio diena?
Nekilnojamojo turto brokerio darbas – darbas su žmonėmis. Darbo grafikas – lankstus, prisitaikant prie pardavėjų ir pirkėjų poreikių. Juk natūralu, kad dirbantys žmonės būstą apžiūrėti ar jį aprodyti kitiems gali tik po darbo ar savaitgalį. Tad ir brokeriai taikosi prie šio darbo grafiko.
Per dieną Julita suvažinėja nemažai kilometrų ne tik asfaltuotais Aukštaitijos keliais, bet ir kaimų, miškų keliukais. Tad guminiai batai yra neatsiejama jos garderobo dalis.
„Rokiškio Sirenos“ inform.