Pažangiausi metų ūkiai: ar rajonas „perlaužė“ bendrąsias šalies tendencijas? (foto) (4)

Pažangiausių metų ūkių pagerbimo ceremonija gruodžio 30-ąją buvo ir iškilminga, ir jauki. Šiek tiek kitokia, nei įprastai: pakeista ir renginio vieta, ir dalyvių skaičius gerokai mažesnis, nei anksčiau būdavo. Tačiau vakaras buvo nuoširdus ir jaukus. Jame iš esmės kalbėta apie žemės ūkio tendencijas, apie ūkių perspektyvas ir ateitį. Apie pagarbą žemdirbiams liudija tai, kad atsiimti apdovanojimų jie ėjo raudonu kilimu. Tarsi žvaigždės. Nes iš tiesų ir yra tikrosios žvaigždės: patikėję rajono ateitimi ir perspektyvomis, pasirinkę kurti ateitį savajame krašte.

Pasikeitė šventės formatas, bet ne esmė

Kasmetinė žemdirbių šventė, kurios metu buvo pagerbiami geriausi, pažangiausi, inovatyviausi rajono ūkiai – sena tradicija. Tačiau kaip ir daugelį tradicijų, ją negailestingai pakoregavo covid-19 epidemija. Kaip ir anksčiau, žemdirbiai pagerbti gruodį. Atrodytų, šis metas turi mažiausiai ką bendro su žemdirbyste. Iš tiesų gi šis laikas, kai gamta ilsisi, bene vienintelis, kai žemdirbys, ypač augalininkystės ūkiuose, gali nors šiek tiek atsikvėpti. Pavasarį švęsti nėra kada – laukia sėja, vasarą – šienapjūtė, o opo jos jau ranka paduoti iki rugiapjūtės ir žiemkenčių sėjos. Taigi, vienintelis laisvesnis laikas švčsti – žiema. O tiems, kurie imasi gyvulininkystės, netgi dabar nėra atokvėpio – karvės, avys ir kiti gyvulėliai bei paukščiai savo šeimininkams atostogų nesuteikia.

Anksčiau šventė buvo rengiama Kultūros centro didžiojoje salėje, kuri būdavo sausakimša žemdirbių, jų pasveikinti atėjusių bendruomenių, seniūnijų atstovų, garbių svečių iš Žemės ūkio ministerijos, jai pavaldžių įstaigų ir t.t. Baigdavosi šis renginys įspūdingu koncertu. Šiemet šventė kiek kuklesnė, kamerinė. Surengta Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje. Vieta – simbolinė. Nors ir bandoma visuomenei įteigti, kad kaimo žmogus tamsus, iš tiesų sunku tamsiais pavadinti tuos, kurie palaiko savo krašto gyvastį, čia kuria įdomius, inovatyvius produktus. Kad šiandien žemė vaisių duotų ir išlaikyti teiktųsi, reikia ne tik juodo darbo, bet ir žinių, talento bei inovacijų.

Kartų kaita ir pagarba pasirinkusiems savo kraštą

Bendroji šalies tendencija liudija: žemės ūkis sensta. Dėl sunkiai prognozuojamos jo specifikos, vis mažiau jaunimo ryžtasi perimti ūkius iš tėvų. Tačiau mūsų rajonui tokia tendencija nebūdinga: apdovanojimų ceremonijoje – daug jaunų veidų. Daugelį metų žemės ūkio raidos tendencijas mūsų rajone stebintys specialistai akcentuoja: jaunų šeimų gausa liudija mūsų rajono kaimuose praėjusią kartų kaitą. Ir tai, kad jaunos šeimos su viltimi gręžiasi į rajono miestelius bei kaimus, taip pat jau yra tendencija. Tą rodo ir pirmoji apdovanojimų nominacija „Pasirinkęs Lietuvą“. Atsiimti apdovanojimų iš Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovės Linos Meilutės-Datkūnienės bei rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Burnicko rankų buvo pakviesti devyni nominantai: Andrius Bružas, Tomas Malevičius, Gintautas Mackus, Gintaras Giminauskas, Zigmas Motuzas, Donatas Guzevičius, Irita ir Virginijus Spundzevičiai, Artūras Strumskys  bei  Vismantė ir Mantas Griškevičiai. Apie šios nominacijos svarbą ir vertę liudija ir tai, kad abu Seimo nariai: ir rajone išrinktas Vidmantas Kanopa, ir Juozas Jarutis savo apdovanojimams pasirinko būtent šioje nominacijoje pagerbtus žemdirbius. Vidmanto Kanopos padėką ir originalų menininko kūrinį „Tiltas“ Laibgaliuose „Domicelės ūkį“ puoselėjantiems Vismantei ir Mantui Griškevičiams. Seimo narys Jonas Jarutis sveikinimo kalboje apžvelgė svarbiausias žemės ūkio raidos Lietuvoje tendencijas, paminėdamas ir skaudžius klausimus, tokius kaip išmokų suvienodinimas mūsiškiams ir kitų Europos šalių ūkininkams. Jis pabrėžė: „turim du Aplinkos, ir neturim Žemės ūkio ministro“, primindamas ūkininkų ir šio ministro konfliktą. Jo padėka buvo skirta taip pat nominacijos „Pasirinkę Lietuvą“ nominantams – Motuzų šeimai.

Antroji nominacija buvo skirta puoselėjantiems augalininkystės ūkius. „Pavyzdingo augalininko“ vardai skirti Evaldui Karaliui, Nidai Skruodienei, Vygantui Giedriui, Simonui Lasiui ir Egidijui Kuvikui.

Trečioji nominacija – „Draugiški aplinkai“. Už tai dėkota Visvaldui Baranauskui, Vidai ir Petrui Zubams, Reginai Žilinskienei, Ritai ir Deimantui Vėtoms, Virginijui Deksniui, Dariui Vaičiškiui bei Rimai Juozapavičienei.

Pažangiausieji – penkiose kategorijose

Autoritetinga komisija, kuriai vadovavo – ūkininkė, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja Dalia Lūžienė-Malijonienė, o jai talkino Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovė - Lina Meilutė-Datkūnienė, Rokiškio rajono savivaldybės žemės ūko skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė, Rokiškio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vinciūnienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio biuro vadovė Birutė Spundzevičienė, Rokiškio bitininkų sąjungos pirmininkė Danutė Trumpienė bei Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos sekretorė-buhalterė Jurgita Kavaliauskienė, pažangiausiais metų ūkiais pripažino net aštuonis ūkius.

Jaunųjų ūkininkų kategorijoje pažagniausio ūkio titulas bei menininko Remigijaus Kriuko sukurtos stiklo skulptūra, simbolizuojanti augimą ir plėtrą, teko Ingridai Merkytei-Skeberdienei. Ekologinių ūkių kategorijoje nugalėtoju pripažintas Raimondas Bernotas. Alternatyvios veiklos kategorijoje pagerbti Tadas Matuliauskas bei Raimondas Nagelė. Vosoje šalyje mūsų kraštą garsininantis, daugybę įvairiausių apdovanojimų pelnęs Suvainiškio krašto vyndarys trumpoje sveikinimo ir padėkos kalboje akcentavo mažų ūkių, jų įvairovės svarbą krašto raidai.

Kategorijoje ,,Dirbantys iki 100 ha“ pagerbti Žydrūnė Jasinevičienė ir Paulius Ruželė. O stambiausių, dirbančių daugiau kaip 100 ha, kategorijoje nugalėtojais tapo Rūta Giedraitienė ir Andrius Baltrūnas.

Įspūdingą šventinę nuotaiką kūrė kvartetas: Rasa Petručionienė (akordeonas), Dalia Bartininkienė (altas) Laima Plepienė (smuikas) Dainius Petručionis (birbynė, kontrabosas, perkusija). Jam dėkodami ūkininkai akcentavo, kad muzikos ir meno dėka virš gimtųjų laukų galima pakilti ne tik dronais, bet ir siela...