Rokiškio krašto įmonės kratosi sąsajų su Rusija bei Baltarusija (0)

Ukrainoje vykstantis karas, be abejo, paveikė arba dar paveiks Lietuvos verslo įmones: Rusijos bei Baltarusijos atjungimas nuo SWIFT sistemos, logistikos problemos, ekonominės sankcijos, smukusi rublio vertė, eilė smulkesnių nesklandumų bei moralinė atsakomybė prieš ukrainiečių žmones verčia atsisakyti bendradarbiavimo su Rusijos bei Baltarusijos įmonėmis. Nors Kremlius ir skelbia, kad turėtų sėkmingai atlaikyti Vakarų sankcijas, nes ruošėsi savo veiksmų pasekmėms iš anksto, tačiau neabejotinai tai yra daugiau gynybinė pozicija. Realybė tokia, kad Rusija daugeliu prasmių bus atkirsta nuo Vakarų pasaulio. Lietuvos įmonės pačios atsisako prekiauti rusiška bei baltarusiška produkcija, pirkti iš ten žaliavas, pačios vežti savo prekes į visokeriopai nepatikimas valstybes. To priežastis – daugiau pilietinė pozicija, kurios laikosi ir Rokiškio krašto įmonės.

Politinė situacija – smūgis ekonomikai

Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina pareiškė, kad naujausios sankcijos Rusijai radikaliai pakeitė sąlygas jos ekonomikai, apribojo galimybes panaudoti aukso ir užsienio valiutos atsargas bei suformavimo papildomų priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti poreikį. Tuo tarpu Lietuvos bankas skelbia, kad, Lietuvai visiškai nutraukus eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, tai šalies bendrojo vidaus produkto augimą per trejus metus sumažintų maždaug tik trimis procentiniais punktais, o vien šiemet – kiek daugiau nei vienu punktu. Netrukus Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje Lietuvoje didės infliacija. Dalis Lietuvos transporto ir logistikos įmones vienijančių asociacijų sako, jog įsigaliojus naujoms Europos Sąjungos bei kitų pasaulio šalių sankcijoms Maskvai, tikėtina, kad Lietuvos vežėjams teks trauktis iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų. Kiti šio verslo atstovai tikina dar nežinantys, kaip reikės elgtis. Kitų verslų situacija analogiška. Tad ekonominė situacija, nors ir bandoma žmones raminti, kelia rūpesčių tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms.

Rytų Europos įmonių produkcija patraukli kainomis, tačiau prioritetai keičiasi

Nemažai Rokiškio įmonių turėjo verslo ryšius su Rytų Europos valstybėmis, taip pat ir su Rusija bei Baltarusija. Manoma, kad šių šalių patrauklumą verslininkams lėmė mažesnės produkcijos bei žaliavų kainos. Pakalbinome keletą didesnių įmonių, kurios, manome, kad galėjo bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos verslais. Pabendravus su įmonių vadovais, paaiškėjo, kad prioritetai pasikeitė ir dalis verslų persiorientuoja į kitas rinkas. Dauguma verslų netgi vengė prisipažinti, kad anksčiau turėjo bent kokių ryšių su Rusija ar Baltarusija. Kai kurios teigė, kad vietoje paminėtų šalių gaminių dėmesį skirs ukrainietiškai produkcijai.

„Rokiškio sūrio“ veiklai politiniai įvykiai reikšmingos įtakos neturės

Kone didžiausia Rokiškio įmonė – UAB „Rokiškio sūris“. Pakalbinome įmonės direktorių Dalių Trumpą, kuris patvirtino, kad ryšių su Rusijos įmonėmis bendrovė turi, tačiau nedaug, ir nors kiek reikšmingos įtakos įmonės veiklai pastarųjų dienų politiniai įvykiai neturės.

AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa:

- Prekybos santykių su Rusija turime nedaug, taip pat ir žaliavų perkame nedaug, tačiau esama situacija liečia ir santykius su kitomis šalimis – Kazachstanu ir kitomis Vidurinės Azijos šalimis. Kadangi stipriai nukrito valiutų kursai, kilo problemos dėl savalaikio atsiskaitymo. Iš Rusijoje esančių įmonių turime prekybinių ryšių tik su viena kompanija, kurios savininkai yra amerikiečių stambi pasaulinė kompanija, todėl finansinių problemų neturėtų būti. Prekybos apimtys su paminėtomis Rusijoje, Kazachstane ar Vidurinėje Azijoje esančiomis įmonėmis sudaro nedidelę dalį apyvartos ir nors kiek reikšmingos įtakos įmonės veiklai pastarųjų dienų politiniai įvykiai neturės.

Rokiškio mašinų gamykla žada pirkti brangesnes medžiagas iš Vakarų Europos

Įmonės, susiję su metalo gamyba, dažniausiai naudodavo rusišką, baltarusišką bei ukrainietišką metalą. Situacija tokiose Rokiškio įmonėse – ne kitokia.

Rokiškio mašinų gamyklos vadovas Rimgaudas Kilas informavo, kad bendrovės rinka šiuo metu yra Vakarų valstybės, tačiau pripažino, kad jiems, kaip ir visai Lietuvai, teko naudoti rusišką bei ukrainietišką metalą. Pasak R. Kilo, šiuo metu yra sukauptas metalo žaliavų rezervas, tad kurį laiką problemos gamyboje nebus. Po to žadama kreiptis į metalurgijos kombinatus Vakarų Europoje ir iš ten pirkti brangesnes medžiagas. Mašinų gamyklos vadovas pažymėjo, kad kol kas įmonėje nepanikuojama.

UAB „Meteka“ nutraukė ryšius su Rusija bei Baltarusija

UAB „Meteka“, gaminančios hidrocilindrus, direktorius Raimondas Tarvydis taip pat tvirtino ryšius su Rusija bei Baltarusija nutraukęs:

- Karai visiems visais laikais atneša nepatogumų, liūdesio, pasimetimo, netekčių. Karas Ukrainoje - ne išimtis. Mūsų ir mano, kaip piliečio, pareiga rūpintis, kad Lietuvos valstybė būtų stipri ekonomiškai. Tą pasiekti galime, laikydamiesi įstatymų, susitarimų, mokėdami mokesčius bei „nežūlikaudami“ (nevogdami iš valstybės). Mūsų įmonė nemažai produkcijos eksportavo į Rusiją. Šiuo metu produkcijos gamyba Rusijai visiškai nutraukta. Bendradarbiauti su šalimi, kuri užpuolė Ukrainą, tai yra, Rusija, žinoma  - ne!

Paklaustas, kokie įmonės ryšiai su Baltarusija, Raimondas Tarvydis atsakė, kad anksčiau vykęs bendradarbiavimas yra nutrūkęs, iš Baltarusijos anksčiau ten dirbęs konstruktorius atvyko į Rokiškį ir čia darbuojasi.

Numatoma, kad brangs medžiagos iš metalo

UAB „Pandmeta“, užsiimančios metalo konstrukcijų gamyba, vadovas Aurelijus Ragauskas pripažino, kad įmonei kilo grėsmė pritrūkti medžiagų:

- Tiesiogiai susiję su įmonėmis iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos nesame, tačiau kažkiek nukentėsime, nes ateityje kyla grėsmė dėl medžiagų trūkumo. Turime vieną klientą, kuris parduoda mūsų produkciją Rusijai ir Baltarusijai. Turime problemą dėl Baltarusijos, nes iš jų sunkiai atvažiuoja sunkvežimiai. Tokia prekyba sudaro 5-10 procentų metinės apyvartos. Dėl medžiagų trūkumo mes kol kas nieko nejaučiame, tačiau numatome, kad problemų gali kilti, nes nemažai metalo gauname iš Ukrainos, dalį - iš Rusijos. Šiuo metu sandėliai yra užpildyti, tačiau maždaug 15 procentų metalas mums brangs, nes didžiają jo dalį tiekėjai veža iš Ukrainos. Metalą perkame tiesiogiai iš Lietuvos įmonių, bet žinau, kad jis atvežtas iš Ukrainos.

UAB „Ivabaltė“ atsisakė sąsajų su Rusija bei Baltarusija

UAB „Ivabaltė“, užsiimančios žemės ūkio technikos prekyba, remontu, logistika, vadovas Irmantas Tarvydis vengė bet kokių sąsajų su Rusija bei Baltarusija, piktindamasis šių valstybių veiksmais Ukrainoje:

- Nuo to, kai buvo peržengta Ukrainos siena, mūsų transportas nebevažiavo nei į Rusiją, nei į Baltarusiją. Yra likę dvi mašinos, kurios buvo išvykę į šias šalis, bet pastaruoju metu jos, mano žiniomis, yra Latvijos pasienyje. Be abejo, dėl karo Ukrainoje vairuotojams kilo problemų – jie nebegali užsipilti kuro, naudoti kortelių. Turėjome įmonę Baltarusijoje, tačiau ją uždarėme, nes realiai Baltarusija irgi dalyvauja šiame kare. Įmonė užsiėmė žemės ūkio technika. Tai mums turės ir finansinių pasekmių, bet geriau tai, negu karas, nes jis tikrai neatneš nieko gero.

Pervežimai į Rusijos pusę vis dar vyksta

Krovinių pervežimu užsiimanti UAB „Rokauta“ kol kas pervežimus į Rusijos pusę vykdo. Įmonės direktorius Rimantas Sakaitis apie situaciją pasisakė:

- Stebime situaciją Rusijoje bei Ukrainoje. Turime įsipareigojimų ir bandome vykdyti sutartis. Kol kas pervežimus vykdome, nes gyvenimas dėl šios situacijos nesustoja visiškai. Iki šiol viena iš pagrindinių mūsų važiavimo krypčių buvo į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Rytų Europos šalis. Kaip bus toliau, žiūrėsime. Šiai dienai jokių ekscesų nėra. Mūsų kolektyvas tvarus, tvirtas. Sveiku protu nesuvokiama, kas dedasi Ukrainoje, tačiau turime vykdyti įsipareigojimus. Eilės pasienyje, kaip visada, yra. Visa tai daro kažkokie išsigimėliai, o kenčia visa tauta.

UAB „Lašų duona“ akcentavo problemą dėl kainų pokyčių

UAB „Lašų duona“ – ne tik kepykla. Pasidomėjome, kokios tendencijos tokiame versle, kuris užsiima duonos kepinių, gaminių iš grikių, šiaudų granulių gamyba bei logistika. Įmonės administracijos direktorius Haroldas Saniukas trumpai papasakojo apie situaciją:

- Situacija Ukrainoje mus, kaip ir kiekvieną verslą, veikia: brangsta pakuotė, logistika, kyla kuro kaina. Verslo partnerių iš Rytų neturime, tačiau jaučiamas neužtikrintumas. Manau, reikia kitaip perplanuoti investicijas. Didžiausi grūdų pardavėjai – Ukraina ir Rusija, dėl to žaliavų kainų pokyčiai bus didžiuliai. Trąšos, kurių naudojimas taip pat turi įtakos grūdų kainai, irgi gabenamos iš Rytų. Kainų tendencijos nedžiugina ir jos veikia visą Europos ir Pasaulio rinką.

Rusišką kosmetiką keičia ukrainietiška

Rusų gamintojų kosmetika – gerokai pigesnė. Gal dėl to, o gal dėl natūralesnių komponentų dalis pirkėjų ją yra pamėgę. Tačiau pigesnė - ne tik rusiška, bet ir ukrainietiška kosmetika, taip pat lenkiška, čekiška  ir pan. Viena iš parduotuvių, prekiavusių rusiškais kosmetikos gaminiais – „Aistė“, esanti adresu Respublikos g. 20, Rokiškyje. Įmonės atstovė demonstravo lentynose esančias rusiškas bei ukrainietiškas prekes, pasakodama, kad rusiškos kosmetikos nebeužsisakė. Šiuo metu dėmesys – ukrainietiškai produkcijai. Labai giriami ukrainietiški plaukų dažai. Deja, pasak parduotuvės darbuotojos, tiekėjai informavo, kad tokios produkcijos sandėliuose turi tik mėnesiui, todėl neaišku, kaip bus ateityje. Šiuo metu prekiaujama ukrainietiškais plaukų dažais, plaukų kremais, šampūnais, balzamais, aliejais, plaukų stiprikliais, tualetiniais vandenimis. Nors parduotuvėje vis dar daug kosmetikos rusiškais pavadinimais, tikrai ne visa produkcija slaviškos kilmės – yra Izraelio gamybos, Turkijos, Italijos.

Kita parduotuvė, kurioje rokiškėnams tekdavo matyti kosmetikos rusiškais pavadinimais - esanti Respublikos g. 95, Rokiškyje. Parduotuvė priklauso Domanskienės ir partnerių IVV.

- Turime ir rusiškos, ir ukrainietiškos kosmetikos. Rusiška, žinoma, nebeprekiausime, nebent viskas susitvarkys. Pas mus tik atrodo, kad daug rusiškos produkcijos, bet gamintojai tikrai įvairūs. Ateityje stengsimės plėsti ukrainietiškos kosmetikos asortimentą, - informavo parduotuvės atstovė.

Pasak UAB „Duguva“ vadovo, prekių tiekimas – tik smulkmena

UAB „Duguva“, daugiausia gaminanti virves, bendradarbiavimo su Rusija atsisako. Taip informavo direktorius Rimantas Bernackas.

- Susilaikome, prekių į Rusiją nebevešime. Prekių vežimas čia yra tik smulkmena. Mes be to pragyvensime. Įmonėje dirba žmonės, susiję su Ukraina, todėl man sunku apie tai kalbėti, - vos tramdė jaudulį įmonės vadovas. Anot R. Bernacko, ne prekyba čia yra svarbiausia, o padaryta ukrainiečių tautai žala.