Socialinis nerimas: kai diskomfortas tampa kliūtimi kasdienybėje (0)

Diskomfortas socialinėse situacijose yra dažnai pasitaikantis jausmas. Nepatogumas kalbant prieš auditoriją, nerimas prieš svarbų susitikimą ar noras neišsiskirti iš minios yra įprasta reakcija į tam tikras situacijas. Tačiau kai diskomfortas tampa nuolatinis, o baimė – intensyvi ir pradeda riboti kasdienį gyvenimą, tai gali būti socialinio nerimo požymis. Kartais jis lieka neatpažintas ir žmogus su tuo gyvena ne vienerius metus.

Kas yra socialinis nerimas?

Socialinis nerimas nėra tik drovumas ar nepatogumas socialinėse situacijose. Tai nuolatinė ir intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam, pasirodyti nepakankamai gerai ar suklysti kitų akivaizdoje. Dažnai žmogus supranta, kad jo baimė yra nepagrįsta, tačiau žinojimo nepakanka, kad ji praeitų.

Praktiškai tai gali atrodyti labai skirtingai: vieni vengia susitikimų su naujais žmonėmis, kitiems sudėtinga paklausti klausimo parduotuvėje. Kartais žmogus atsisako aukštesnių pareigų darbe, nes jos reikštų daugiau bendravimo su kolegomis ar viešo kalbėjimo. Nepriklausomai nuo to, kaip socialinis nerimas pasireiškia, bendra yra tai, kad juntamos baimės pradeda formuoti sprendimus ir riboti gyvenimą.

Kaip nuotolinis darbas gali prisidėti prie socialinio nerimo?

Vis daugiau žmonių pradeda dirbti iš namų. Dažnu atveju tai itin patogus sprendimas, sutaupantis nemažai laiko kelyje ir leidžiantis lengviau susikaupti, kai šalia nevyksta kolegų pokalbiai. Jokių atvirų erdvių, atsitiktinių pokalbių virtuvėje, jokio spaudimo dalyvauti bendrose veiklose, todėl socialinį nerimą jaučiantys žmonės gali manyti, kad nuotolinis darbas yra šios problemos sprendimas.

Svarbu suprasti, kad socialinių situacijų vengimas socialinio nerimo dažniausiai ne mažina, o ilgainiui jį tik stiprina. Kuo mažiau žmogus patenka į situacijas, kurių vengia, tuo stipresnis tampa diskomfortas, kai to nebeįmanoma išvengti: komandinė išvyka, susitikimas su klientu, susipažinimas su nauju kolega. Nuotolinis darbas gali tapti aplinkybe, kuri leidžia nerimui augti nepastebėtam.

Kaip atpažinti, kad tai jau ne tik drovumas?

Požymiai, rodantys, kad tai gali būti socialinis nerimas:

• Bendravimo vengimas tapo įpročiu, o ne išimtimi.
• Mintys apie būsimą socialinę situaciją vargina dar gerokai prieš jai įvykstant ir nepraeina net kitą dieną.
• Po susitikimų nuolat analizuojama, kas buvo pasakyta ne taip ir jaučiamas kaltės jausmas.
• Fiziniai simptomai: rankų drebulys, veido raudonis, pagreitėjęs širdies plakimas dažnai pasireiškia socialinių situacijų metu.
• Atsisakoma profesinių ir asmeninių galimybių dėl didelės baimės.

Šie požymiai pasitaiko daugeliui. Tačiau kai jie kartu riboja kasdienybę ir sprendimus – verta vertinti rimčiau.

Kaip gali padėti medicinos psichologas?

Susiduriant su socialiniu nerimu gali padėti psichologas. Šeimos psichikos sveikatos centre „Meliva" (anksčiau „InMedica klinika") medicinos psichologas konsultuoja suaugusiuosius, vaikus ir paauglius socialinio nerimo, fobijų, koncentracijos sunkumų ir kitais klausimais. Medicinos psichologas gali pasiūlyti kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda identifikuoti mąstymo modelius, palaikančius baimę, ir palaipsniui juos keisti. Nors tai nėra greitas procesas, tačiau rezultatai dažniausiai yra apčiuopiami: žmogus išmoksta išgyventi  socialines situacijas, net jei pradinė baimė visiškai neišnyksta.

Jei socialinis nerimas jau dabar riboja kasdienį gyvenimą, nereikėtų laukti. Negydomas socialinis nerimas dažnai stiprėja ir gali vis labiau riboti kasdienį gyvenimą. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė, kad nerimas netaps kliūtimi darbui, santykiams ir kasdienėms veikloms.

Užs. nr. R3689