Žaliųjų teiginių revoliucija: kaip išvengti „žaliojo smegenų plovimo“ ir nepasiklysti naujoje ES bei Lietuvos reguliavimo eroje (0)

Pastaraisiais metais „žaliasis smegenų plovimas“ (greenwashing) tapo viena rizikingiausių sričių produktų rinkodaroje. Verslo noras pabrėžti gaminio tvarumą dažnai ignoruoja teisinį pagrįstumą, o tai gresia ne tik reputacijos praradimu, bet ir didžiulėmis finansinėmis sankcijomis. Reglamentavimo ekspertai pastebi, kaip Europos Sąjungos teisės aktai bei nacionalinės priežiūros institucijos, tokios kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), nuosekliai transformuoja gaminių ženklinimo bei reklamos taisykles bei praktinį jų taikymą žaliesiems teiginiams. Šiame kontekste itin svarbu užtikrinti, kad maisto etikečių tekstai būtų parengti neperžengiant teisės aktų nustatytų ribų.

Atėjo metas, kai bendro pobūdžio teiginiai privalo užleisti vietą griežtai moksliškai pagrįstiems faktams.

Europos Komisija priėmė aiškią strateginę kryptį tvarios ekonomikos kūrimui, kurios šerdis – vartotojų įgalinimas žaliojoje pertvarkoje ir Žaliųjų teiginių direktyvos (Green Claims Directive) iniciatyva. ES teisėkūros tikslas paprastas – užtikrinti, kad vartotojai gautų patikimą, palyginamą ir patikrinamą informaciją apie gaminių poveikį aplinkai.

Pagrindiniai ES reikalavimai, kuriuos privalo įvertinti kiekvienas gamintojas ir platintojas:

• Išankstinis patikrinimas ir pagrindimas (Ex-ante substantiation). Poveikį aplinkai pabrėžiantys teiginiai turi būti pagrįsti nepriklausomu vertinimu, remtis gyvavimo ciklo analize (LCA).
• Draudimas naudoti bendrinio pobūdžio frazes. Teiginiai „draugiškas aplinkai“, „ekologiškas“, „tvarus“ ar „žalias“ nebegali būti naudojami be aiškaus, konkretaus pagrindimo ir įrodymų.
• Klimato neutralumo klaidinimai. Draudžiama teigti, kad produktas yra „neutralus poveikio klimatui atžvilgiu“, jei šis teiginys grindžiamas vien tik  emisijų kompensavimo (offsetting) projektais.
• Sertifikavimo sistemų griežtinimas. Aplinkosauginiai ženklai bei etiketės turi remtis tik ES lygmeniu patvirtintomis sertifikavimo schemomis arba oficialiomis valstybinėmis sistemomis.

Nacionaliniu lygmeniu Lietuvoje rinkos priežiūrą vykdanti VVTAT aktyviai taiko Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo nuostatas bei teikia aiškias gaires verslui. Lietuvoje įsigaliojant Direktyvai (ES) 2024/825, ši rinkos priežiūros tarnyba ypatingą dėmesį skiria įrodymų naštos taisyklei – teisėtumo įrodinėjimo pareiga visiškai tenka verslo subjektui. Reguliuotojų tikrinami maisto etikečių tekstai atsiduria po itin dideliu padidinamuoju stiklu.

VVTAT išskiria esminius taisyklingos komunikacijos principus:

1. Atskirti privalomus reikalavimus nuo išskirtinumo. Teisės aktais jau numatytų privalomų standartų laikymasis (pavyzdžiui, tam tikrų cheminių medžiagų uždraudimas pagal ES reglamentus) negali būti pateikiamas kaip unikalus produkto „žaliasis“ privalumas.
2. Atsakomybė už visą gyvavimo ciklą. Teiginys apie tam tikrą pakuotės dalį ar ingredientą negali kurti įspūdžio, kad visas gaminys yra ekologiškas.
3. Pakeisti abstrakcijas faktais. Namų darbus atlikęs verslas renkasi tikslias formuluotes.

INTRA VIRES ekspertų patarimas – 4 žingsniai atitikties užtikrinimui.

Norint išvengti teisinių rizikų ir vartotojų pasitikėjimo praradimo, kiekvienai įmonei rekomenduojama įsidiegti vidinį vertinimo algoritmą.

1. Atlikite turimų teiginių auditą. Peržiūrėkite produktų pakuotes, svetaines, socialinių tinklų reklamą. Pašalinkite visus nepagrįstus teiginius. Įsitikinkite, jog rinkoje esantys maisto etikečių tekstai atitinka galiojančius reikalavimus.
2. Paruoškite teisinį rinkinį (Proof Package). Kiekvienas teiginys apie tvarumą privalo turėti lentynoje gulinčius mokslingus įrodymus, laboratorinius tyrimus ar nepriklausomo vertinimo sertifikatus.
3. Mokykite rinkodaros komandą. Rinkodaros idėjos privalo būti suderintos su teisės ir reguliavimo specialistais dar iki pakuotės spaudos ar reklaminės kampanijos starto. Rinkoje platinamų maisto produktų ženklinimas negali klaidinti pirkėjų.
4. Būkite konkretūs ir skaidrūs. Jei nesate tikri dėl viso produkto gyvavimo ciklo – įvardykite tik tą etapą ar dalį, kurią tikrai galite įrodyti (pvz., „pakuotė tinkama perdirbti“). Praktikoje skelbiami maisto etikečių tekstai privalo atspindėti tikrus, patikrinamus faktus.

Žalieji teiginiai šiandien nebėra lengvai žarstoma reklamos puošmena, o griežtai reglamentuojama teisinė atsakomybė. Tik skaidrumas, tikslumas ir mokslinis pagrindimas padės verslui išlaikyti konkurencinį pranašumą naujoje ES tvarumo eroje. 

https://intravires.eu/paslaugos/maisto-produktu-zenklinimas/

Užs. nr. 3791.