Protestui besiruošiantys Rokiškio ūkininkai su T. Barausku dar nekalbėjo (0)

Ketvirtadienį šalies ūkininkai rinksis sostinėje prie Seimo protestuoti prieš Valdžios rengiamą naujų mokesčių paketą. Minioje turėtų plevėsuoti ir Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos (RRŪS) vėliava, nes sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius patikino, kad bent jau vieno automobilio ekipažas sieks sostinę.

Laukia skambučio

Kalbėdamas apie rengiamą protestą rokiškėnas sakė, kad šalies ūkininkų atstovai prieš kurį laiką lankėsi Seime ir vietoje kalbėjosi su parlamentarais, išdėstydami jiems savo poziciją. Delegacija mėgino pasiekti, kad mokesčių pakeitimai Seime nebūtų priimami drastiškai, o būtų atsižvelgta į ūkininkų pastabas. Visgi po viešnagės Seime buvo sutarta imtis kitokios taktikos: kiekviena sąjunga atskirai turėtų pasikalbėti su savo rajone išrinktu Seimo nariu ir taip pabandyti pasiekti ūkininkams palankesnių rezultatų.

Iki mitingo likus porai dienų, rokiškėnai su Sėlos rytinėje apygardoje išrinktu kraštiečiu Tadu Barausku dar nesikalbėjo.

Tačiau Seimo narys patikino – jo telefono numerį sąjungos pirmininkas tikrai turi: „Jei norės, tikrai gali skambinti, visada esu pasiruošęs diskusijai. Kol kas pas mus frakcijos susirinkime Seime buvo 4-5 šalies ūkininkų komanda, su kuriais, sakyčiau, konstruktyviai diskutavome, juos išklausėme ir išgirdome. O jei kalbame apie organizuojamą mitingą – laukiam, Premjeras Gintautas Paluckas sakė tikrai išeis pasikalbėti, aptarti reikalų ir išklausyti nuomonių. Juk gyvenam demokratinėje valstybėje, tad kiekvienas turim teisę išreikšti savo nuomonę leistinais būdais“.

Aktualu didiesiems ūkiams

Paprašytas pakomentuoti, kiek plačiai jam yra žinomos ūkininkų nepasitenkinimą keliančios priežastys, T. Barauskas sakė, kad akcentuojami kylantys mokesčiai.

„Esmė tame, kad keliami mokesčiai labiausiai palies pačius didžiausius šalies ūkininkus: t.y. apie 300-400 subjektus per visą Lietuvą. Deja, detalizuoti konkrečiau negaliu, nes jie rodė mums įvairias lenteles, kurių tikrai neįsiminiau. Ūkininkams jau šiandien padarėm tam tikrų lengvatų – jiems nereikės mokėti papildomo mokesčio nuo draudimo sutarčių: draudžiant gyvulius, pasėlius ir visa kita, jiems nebrangs draudimo sutartys. Ruošiamas kelių vinječių mokestis, kuris ūkininkus taip pat aplenks. Premjeras gal ketvirtadienį jiems išsamiau pristatys šį paketą, bet tikrai reaguojam į jų žodžius ir tikrai suprantam. Ar smagu kelti mokesčius? Tikrai ne. Tačiau dabar – toks momentas, kai būtinai reikia gausinti gynybos fondą dėl nestabilios geopolitinės situacijos. Ką padarysi, kad kaimynas Rytuose yra sunkiai prognozuojamas“, – kalbėjo Seimo narys neslėpdamas, kad tam tikrose srityse kiekvienas pilietis netrukus mokės didesnius mokesčius.

T. Barausko teigimu, įvairios mokesčių reformos bus svarstomos iki metų pabaigos, tačiau antradienį buvo priimta dalis mokestinių reformų, pavyzdžiui: sumažintos PVM lengvatos šildymui, bet tuo pačiu numatoma tam tikra kompensavimo sistema, taip pat 1 procentiniu punktu padidintas pelno mokestis – nuo 16 iki 17 proc., brangs įvairūs papildomi draudimai (privalomieji civiliniai draudimai – neliečiami, tačiau, pavyzdžiui, „Kasko“ turintys piliečiai 10 proc. mokės į gynybos fondą).

Ūkininkai norėtų... 

Kaip ir praeitą žiemą, taip ir šį kartą, šalies ūkininkai mitingui ruošiasi itin atsakingai ir yra parengę konkretų, papunkčiui išdėstytą prašymų-pastabų sąrašą: 

Mes, ūkininkai, suprantame valstybei kylančius iššūkius, jos poreikius ir norime prisidėti prie Lietuvos biudžeto papildymo. Bet mūsų indėlis sprendžiant šalies ekonomines problemas turi būtų lygus, kaip ir visų kitų verslų, neskaidant mus pagal veiklos rūšis ar į fizinius asmenis vykdančius veiklą ir juridinius, norime prisidėti kaip ir visi Lietuvos gyventojai - lygiomis proporcijomis nuo pajamų. Mokesčių pakeitimai negali iš esmės griauti nusistovėjusią mokestinę sistemą. Ūkininkai yra pagrindiniai maisto augintojai ir bet kokie ženklūs mokesčių pokyčiai žemės ūkio sektoriui neišvengiamai padidins ir maisto kainas, nes gamintojų sumokėti  mokesčiai yra produkcijos savikainos sudedamoji dalis.

Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo.

Iš esmės pritariame Žemės ūkio ministerijos teiktam pasiūlymui, kuriam taip pat pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.

1. GPM tarifai ūkininkams:
   1. Nuo 0 iki 12 NPD (iki 7200 Eur) gautos apmokestinamosios pajamos – 0 proc. tarifas. *
   2. Nuo 12 NPD iki 20.000 Eur apmokestinamųjų pajamų – 5 proc. tarifas. *
   3. Nuo 20.000 Eur iki 35000 Eur tarifas didėja nuo 5 proc. tolygiai didėjančioms pajamoms iki kol pasiekia 15 proc. Taikomas mokesčio kreditas.  *
   4. Nuo 000 Eur iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) gautoms apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 proc. tarifas.
   5. Virš 60 VDU – 20 proc.

*   a); b) ir c) punktai nekeistų esamos mokestinės sistemos.

2. Pajamos iš žemės ūkio veiklos turi būti apmokestinamos atskirai, jų nesusiejant su kitomis fizinio asmens gaunamomis pajamomis.
3. GPM tarifas būtų taikomas įvertinus trijų metų gautų apmokestinamų pajamų vidurkį.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo

1. Ūkininkams, mokėjusiems valstybinio socialinio draudimo (VSD) avansines įmokas už 2023 m. ir 2024 m. privalo būti įskaitytas stažas pensijai.
2. VSD įmokos ūkininkams:
   1. Iki 4 EDV (ekonominio dydžio vienetai) pajamas gaunantys ūkininkai VSD įmokų nemoka. *
   2. Virš 4 EDV bet ne PVM registruoti mokėtojai moka VSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), jei neturi kitų draudžiamųjų pajamų. *
   3. Visi ūkininkai PVM mokėtojai, jei neturi kitų draudžiamųjų pajamų moka VSD įmokas ne mažesnes nei nuo 12 MMA. VSD įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų iki 60 vidutinių darbo užmokesčio (VDU) lubų.

Pastaba. Jei apskaičiuota įmoka nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų yra mažesnė, nei įmoka nuo 12 MMA, tuomet VSD įmoka mokama paskaičiuota nuo 12 MMA.

*  a) ir b) punktai nekeistų esamos mokestinės sistemos.

** Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokai apskaičiuoti ūkininkams PVM mokėtojams būtų taikoma 2. dalies  c. punkte aprašytas metodas.

Dėl ūkininko statuso keitimų, kai mokesčių apskaičiavimo prasme ūkininkai būtų prilyginti juridiniams asmenims.

Šio klausimo priėmimas Seime turi būtų atidėtas ir skubos tvarka nesvarstomas. Šis klausimas per daug neįsigilinus atrodo paprastas, bet yra  sudėtingas, pakeliui generuojantis ne tik mokestinius klausimus, bet ir kitus fizinių asmenų ir juridinių asmenų atsakomybės klausimus įvairiose ūkinės veiklos srityse, todėl reikalautų kompleksinės daugelio įstatymų peržiūros. Reikia skirti laiko detalesnei analizei, pamodeliuoti ir įsivertinti tokių įstatyminių iniciatyvų pasekmes skirtingoms ūkininkų grupėms.

Dėl apmokestintų kelių tinklo plėtros ir didesnių sunkiasvorio transporto mokesčių, dėl CO² dedamosios ir siūlymų dėl transporto keliamo triukšmo taikyti taršos mokestį.

Esamos tvarkos pakeitimai turės reikšmingą įtaką išskirtinai regionų gyventojams ir verslams. Bet labiausiai neigiamai paveiks žemės ūkio sektorių, nes neproporcingai, lyginant su kitais sektoriais, padidės šiam sektoriui finansinė našta. Todėl reikalaujame nekeisti iki šiol galiojusios tvarkos, kai žemės ūkio produkcijos gamintojams buvo taikomos išimtys ar lengvatos.