Camino Lituano: III diena (foto) (0)

„Rokiškio Sirena“ tęsia straipsnių ciklą „Camino Lituano“, kuriame rokiškėnai verslininkai Audronė ir Algimantas Šablinskai, dalinasi savo įspūdžiais ir pamąstymais iš 18 dienų trukusio žygio pėsčiomis piligrimų keliu po Lietuvą. 

Trečias etapas. Gataučiai - Rusliai

2021 m. balandžio 20 d.

Papusryčiavom ir maisto likučiais pašėrę kates iškeliavom. Nežinau, gal kam asfaltas ir atgaiva kojoms – man tai ne. Dar iš vakaro nagrinėdamas žemėlapį, nužiūrėjau geležinkelio bėgius, kurie įžambine gražiai uždaro trikampį: Gataučiai – Stupurai – Mekiai. Čia informacija piligrimams: jeigu nemėgstate asfalto ir norite nukirsti du kilometrus kelio, galite drąsiai keliauti šalia bėgių einančių keliuku. Praėję geležinkelio tiltą per Mūšos upę turėtumėte pradėti žvalgytis piligrimams skirtų nuorodų posūkiui į kairę. Išeisite ant kelio tiesiai prie Mekių vėjo malūno. Trečios dienos antroj pusėj mus aplankė nauja patirtis, kuri leido naujai atrasti Joniškio rajoną: pasirodo čia ne vien neaprėpiami lygūs laukai ir pievos, esama čia ir gūdaus miško. Tuoj atsirado naujų garsų, dar nematytų bundančios gamtos spalvų. „Camino kelias tai daugiau nei tik gražūs vaizdeliai“ – taip komentaruose parašė vienas skaitytojas, jis be abejonės teisus. Kelias nėra vaizdelių podiumas, kur surinktos ir išrikiuotos viena už kitą gražesnės vietos. Bet Keliui reikalinga įvairovė. Negali visą dieną žingsniuoti, taip paskendęs savo apmąstymuose, kad net nesidairytum į šalis. Turi džiaugtis tavo akys ir ausys, ne vien tik protas, Kelyje turi vyrauti harmonija.

Vėl informacija asfalto mylėtojams: užlipę ant Pamūšis - Naisiai asfaltuoto kelio nepralėkite pro Beinoraičius. Eikite tiksliai taip, kaip nurodyta Kelio plane ir sutiksite savo Kelio Sargą. Jis nekantraudamas laukia jūsų. Mane irgi buvo apėmusi pagunda apeiti Beinoraičius patogiu asfaltu, bet vidinis balsas patarė: „eik pro ulyčią, gal kokį pakelės kryžių rasi į savo kolekciją“ (mat aš fotografuoju Kelio kryžius ir gale kelionės juos visus sukelsiu). Aš klusnus, paklausiau savo vidinio balso ir pasukau į kairę (čia ne tai apie ką jūs pagalvojot). Tik įsukęs į gatvinį kaimą prie pirmos sodybos pamačiau nuorodą „Santiago 4205km“, o į priešingą „Camino Lituano STOP“. Nespėjau nė dorai apsidairyti, kai į mane net pasišokinėdamas iš gretimo namo atlėkė vietinis vyrukas. „Aš Paulius“ – pasakė tiesdamas ranką - „kaip gerai, kad užsukai, tuoj uždėsiu tau mūsų antspaudą“. Uždėjo ir dar rodyklę savo ranka geltonai nuspalvino. Užėjom į klėtelę, o ten, tarsi, kokia Camino Lituano štabo būstinė – sienos nukabinėtos Santiago Kelio žemėlapiais, visokiais, matyt, jam brangiais daiktais, pardavimui skirtais suvenyrais, o garbingiausioje vietoje kabo Camino Portugues pasas. Pamatęs, kur užkliuvo mano žvilgsnis, Paulius tarė: „čia mano brolio Jono, jis patyręs piligrimas, praėjo Portugaliją, aš dar tik ruošiuosi“. „O tu buvai, kur toliau“? – dar paklausė. Jis man žiauriai priminė Santiago prancūziškame kelyje matytus keistuolius Kelio Sargus – Manjarino kalnų kaimelio „Paskutinį „tamplierių“ ar „Tarzaną“ sutiktą kažkur laukuose netoli Burgo miesto. Jie visi tokie (?) na sakytum, pamišę dėl Kelio, jie Kelio deimančiukai, Kelio talismanai, jie visada tave kalbins, užims, vaišins kava, arbata, ledinukais. Jų paprastumas ir naivumas pribloškia, be tokių keistuolių piligrimų Kelias prarastų paslaptį. Vieną jau sutikau, o kiek jų dar laukia? Reikia klausyti savo vidinio balso...

Ruslių kaimo sodyba lygiai kilometras iš kelio. Šeimininkas Virginijus rimtas vyras, mėgsta išankstinę registraciją ir punktualumą. Vos įsiprašiau pas jį paskambinęs iš vakaro, bet verta buvo: sodyba iščiustyta, prižiūrėta, nuo senų senovės jo protėvių gimtinė. Šeima buvo ištremta į Sibirą, prieš trisdešimt metų atgavęs protėvių namus Virginijus juose įrengė, kaip pats sakė: „populiarią vietą baliukams“. „Užsakymų netrūksta, net reklamos niekur nededu, bet piligrimus visada priimu. Šitas svirnas jums ir skirtas, todėl visada prašau iš anksto rezervuoti, kad baliauninkams neužleisčiau“. Puiku, kad randasi tokių piligrimams draugiškų žmonių...       

Trečias etapas: Gataučiai – Mekiai - Beinoraičiai – Sereikiai – Rusliai. Vėl gavosi apie 30km.