Iš Rokiško kilusi dviejų knygų autorė Laura Čeber: galiu atsisakyti daug paprastų kasdienių malonumų dėl vizijos, kuri nušvinta mano galvoje (3)

Iš Rokiškio kilusi Laura Čeber yra knygų „Būk, kuo nori būti“ ir „Pradedu verslą. Ką privalau žinoti?“ autorė. Paklausta, kaip save apibūdintų, sakė: „Esu teisininkė, nuosavo verslo savininkė. Vengiu žodžio verslininkė. Man verslas – tai kūrybos, veiksmų laisvė ir dar daugiau. Kaip yra sakęs Henris Fordas: „Verslas, kuris daro tiktai pinigus yra blogas verslas.“ Pradedant verslą reikėtų pagalvoti ne ką paimti, o ką gero duoti, kad pasaulis tau norėtų mainais kažką grąžinti.“

Kodėl pasirinkote verslininkės kelią? Ar visada žinojote, kad darysite tai, ką darote šiandien?

„Galvojau, kad siesiu gyvenimą su kūryba, menu, todėl norėjau studijuoti konservatorijoje, vis dėlto lemiamu metu pasirinkau teisės studijas. Dėl sprendimo nepasigailėjau, tačiau samdomame darbe visada trūko laisvės saviraiškai, galimybės idėjų realizavimui. Įkūrus savo įmonę kūrybos netrūko – jos buvo labai daug. Sunku vadinti tai verslu, tiesiog dirbame pagal specialybę, esame susikūrę sau darbo vietą.“

Kada supratote, kad norite rašyti? Ar visada apie tai svajojote?

„Kai išleidau pirmą knygą, gavau prisipažinimų iš kitų žmonių, kad išleisti knygą yra jų gyvenimo svajonė. Man taip nebuvo, niekada neturėjau tokios nekuklios svajonės. Man atrodė, kad knygas rašo palaimintieji.

Kalbant apie pirmąją knygą, viskas prasidėjo nuo paprastos minties sudaryti atmintinę savo klientams apie svarbiausius apskaitos, mokesčių ir teisinius klausimus pradedant verslą. Viso to priežastis – sudėtingi klausimai, kurių žodine forma beveik niekas neįsimena. Kadangi darbo daug, o informacija naudinga, nutariau išleisti išsamiai parašytą knygą, kuri pasirodytų visuose knygynuose. Ir iš tiesų knyga pradedantiems verslą pasirodė populiaresnė nei galima buvo tikėtis. Lietuva tikrai versli šalis.“

Kaip kilo mintis rašyti knygas apie verslumą? Papasakokite plačiau apie knygų turinį: kuo jos viena nuo kitos skiriasi? Kurią rašyti buvo sunkiau? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

„Kadangi įmonė, kurioje dirbu, jau 10 metų padeda jauniesiems verslininkams žengti pirmuosius žingsnius kuriant savo įmones, tai ir abi mano knygos yra apie verslumą. Pirmoji – daugiau praktinis vadovas, kaip pradėti verslą, antroji motyvacinė – kodėl apskritai turėtum pradėti verslą, nes žmonės, galvojantys apie savo verslą, paprastai susiduria su dviem sunkumais: jiems trūksta žinių, kaip tai daryti ir jiems kartais trūksta paspirties, drąsos ar pasitikėjimo savimi tiesiog pradėti. O tam, kad pradėtum, dažnai reikia mesti tai, ką darei iki šiol. Tai nėra lengva, todėl šia tema kalbu antrojoje knygoje. Šios dvi knygos gimė labai organiškai, iš asmeninių gyvenimo patirčių, todėl kažkokių didelių iššūkių nepatyriau, nors nuotykių buvo įvairiausių.“

Kas skatina jūsų norą kurti?

„Labai geras klausimas. Dažnai susimąstau, kam reikia tam tikrų dalykų, kuriuos nori padaryti, kurių nedarantys žmonės gyvena laimingesnį gyvenimą. Ko gero, man asmeninė kasdienė laimė nėra tokia svarbi. Aš galiu kiekvieną dieną kęsti kūrybinį diskomfortą, atsisakyti daug paprastų kasdienių, žmogiškų malonumų dėl tam tikros vizijos, kuri nušvinta mano galvoje. O jei tokios vizijos kurį laiką nėra, jaučiu tuštumą. Tai ir skatina norą kurti.“

Kiek truko šių knygų rašymas?

„Knygos kelias iki jos pasirodymo knygynuose paprastai trunka iki metų laiko.“

Kokias knygas skaitote? Ar turite mėgstamiausią/mėgstamiausias? Jei taip – kokias?

„Domiuosi lietuvių autorių kūryba. Šiuo metu skaitau Jurgos Ivanauskaitės romaną „Placebas“. Dauguma mano skaitomų knygų yra negrožinė literatūra: psichologinės, publicistinės, monografijos, esė, profesinės knygos. Viso gyvenimo neužteks gyvenimui suprasti, todėl į man įdomias sritis gilinuosi kaskart, kai turiu laiko. O štai labiausiai įsiminusi grožinės literatūros knyga, skaityta prieš 20 metų, V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, kuri simboliška, bet taip pat apie tam tikrus gyvenimo pasirinkimus.“

Kaip ryžtingai judėti savo svajonių link ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui?

„Kvaila būtų tikėti kitų netikėjimu mumis. Kartais mes patys nežinome savo galimybių ribų, tad iš kur gali žinoti aplinkiniai? Jei nebandysi daryti to, ką esi sumąstęs, niekada nesužinosi savo galimybių. Bėda ta, kad esame jautrios būtybės, todėl netikinti aplinka mus vienaip ar kitaip veikia. Tokią akimirką ir padeda tokia dovana kaip ambicijos. Ambicingą žmogų kitų netikėjimas motyvuoja veikti dar intensyviau, todėl patarčiau pažadinti savyje ambicijas.“

Ar dar viena knyga jau pakeliui?

„Manau, kad visko gali būti. Man įdomūs ir kiti literatūros žanrai, todėl neapsiribočiau vien „non-fiction“ knygomis. Svarbiausia, kad knyga siųstų kokią nors žinutę.“

Ar apsilankote savo gimtajame mieste? Ko išsiilgstate Vilniuje, bet žinote, kad galite rasti Rokiškyje?

„Gimtajame Rokiškyje apsilankau, aplankau tėvus, taip pat tai – puiki galimybė pabėgti į tylą ir pasikrauti, permąstyti savo prioritetus. Buvimas Rokiškyje man duoda galimybę pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies – lyg iš paukščio skrydžio. Juk dabar visas veiksmas, rutina, problemos, svajonės, tikslai ir džiaugsmai verda sostinėje. Po tokio poilsio grįžusi į Vilnių jaučiuosi kaip naujai gimusi. Manau, kad visiems reikėtų rasti vietą, kurioje galima gyvenimą sustabdyti akimirkai ir į jį pažvelgti kitomis akimis. Juk rutina egzistuoja ir Rokiškyje, ir Vilniuje, ir Niujorke, ir egzotiškoje saloje.“

Ką norėtumėte patarti pradedantiesiems rašytojams? Nuo ko pradėti?

„Pradėti reikėtų nuo knygos rašymo. Paprastai rašytojai labai pergyvena, ar jų knygą kas nors išleis, bet šiuo metu vis populiaresnė tampa savilaida, kai knygą išleidžia patys rašytojai. Todėl nereikėtų labai pergyventi, ar kas nors Jūsų knygą apskritai išleis. Svarbiausia parašyti tai, ką norite pasauliui ištransliuoti.“

Ir, žinoma, ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, kurie nenori dirbti samdomo darbo, yra ambicingi ir pilni idėjų?

„Palinkėčiau veikti. Juk neveikimui priežasčių paprasčiausiai nėra. Ir finansai nėra priežastis nieko nedaryti. Silicio slėnio rizikos kapitalistas Mike’as Maplesas sako, kad verslo sėkmė atvirkščiai proporcinga pinigų sumai, išleidžiamai jos kūrimosi metu, o kompanijų, kurios pradeda veiklą turėdamos daugiau lėšų nei reikia, žlugimo pavojus didesnis nei tų, kurios jų turi per mažai.

Reikėtų suprasti, kad idėjos ateina ir praeina, jos turi savo „galiojimo laiką“, todėl svarbu jas įgyvendinti laiku, veikti, kai jauti didžiausią užsidegimą.“

Daugiau sužinoti galite Facebook puslapiuose: „Būk, kuo nori būti“ ir „Pradedu verslą. Ką privalau žinoti?“