Iš Ukrainos į Rokiškį atvykusi Vera gyvena viltimi sugrįžti (0)

Į Lietuvą plūstant bėgantiems nuo karo pavojų ukrainiečiams, dažnam kyla klausimai apie tai, kokie jie žmonės. Kalbų galima išgirsti visokių: ir kad pabėgo tik turtingi, kurie turi lagaminus, prikrautus pinigų, ir kad atvirkščiai – pabėgo tinginiai ir „pašalpiniai“, kurie dabar norės mūsų lietuviškos gerovės. Galbūt turėdami galimybę susipažinti su vienu ar kitu ukrainiečiu, apsigyvenusiu mūsų krašte, geriau suprasime: mes – tos pačios planetos gyventojai. Viena iš į Rokiškį atvykusių ukrainiečių – Vera Kovalenko iš Obuchovo miesto Kijevo apskrityje.

Kaip „Rokiškio Sirenai“ papasakojo Vera, iki prasidedant karui, šeima gyveno įprastą, ramų gyvenimą. Vyras dirbo ekonomistu, o Vera - motinystės atostogose. Ji šiuo metu augina dvynius, 2 metų 8 mėnesių mergaitę ir berniuką. Vaikai jau tuoj turėjo gauti vietą vaikų darželyje, tačiau vieną ankstų rytą paskambino Veros sesuo ir pranešė, kad prasidėjo karas. Jis sugriovė planus ir privertė gyventi bėgant.

„Mes girdėjome perspėjimus, kad Putinas gali užpulti mūsų šalį, buvome netgi susidėję daiktus tam atvejui, jeigu reiktų bėgti, tačiau vis tiek to nesitikėjome, nes koks gi karas 21 amžiuje?“ – sakė Vera.

Kaip papasakojo jauna moteris, miestas, kuriame ji gyveno, nebuvo „karštasis taškas“. Ji ten nematė nei karinių mašinų, nei kareivių, tačiau nuolat girdėjosi dundėjimas ir panašūs į sprogimus garsai. Žmonės jai esą sakė, kad tai - priešlėktuvinė gynyba. Karines mašinas ir kareivius ji matė tik važiuodama per Ukrainą link Lietuvos. Visą laiką Obuchove vyras buvo netoli žmonos ir vaikų, kaip atsargos kariškis, padėjo rūpintis tvarka mieste, kur įvesta komendanto valanda. Kadangi šiame mieste su mažais vaikais nebuvo saugu, Veros vyras pasirūpino išvežti šeimą į kaimą. Kurį laiką moteris su vaikais gyveno kaime pas seserį. Ten kartais teko slėptis rūsyje. Po to jie trise išvyko į Lvovą, kur gyveno pas gerus žmones. Bet ten irgi nebuvo saugu... Vyras patarė išvykti į užsienį. Į Lietuvą moteris su vaikais vyko autobusu. Tuo metu Vera jau žinojo, kad vyksta gyventi į šeimą - Rokiškyje anksčiau apsigyvenusi pažįstama jau buvo užmezgusi čia ryšius. Su savimi moteris turėjo tik du krepšius ir kuprinę su daiktais. Ukrainoje liko vyras, sesers šeima, labradorų veislės šuo ir dvi katės, 83 metų vyro mama, 72 metų Veros mama bei kiti artimieji...

Veros žiniomis, namas, kuriame ji anksčiau gyveno Obuchovo mieste, liko sveikas. Ir visi artimieji – kol kas gyvi ir sveiki. Su jais moteris palaiko ryšius per nuotolį. Veros bute dabar gyvena vyro mama, kuri, pasigirdus sprogimus primenantiems garsams, slepiasi koridoriuje, saugesnėje buto vietoje. Mat daugiaaukščiame name ilgą laiką nebeveikė liftas ir garbaus amžiaus moteris nebepajėgė nulipti iki rūsio. Vera pergyvena ir dėl savo mamos sveikatos, kad, esant įtemptai situacijai, neatlaikys jos silpna širdis. Ne visi Veros giminaičiai gyvena tiek pat saugiose vietovėse, kiek Obuchovo miestas. Dalis jų yra įsikūrę „karštuose taškuose“. Pavyzdžiui, vyro brolis kitame mieste buvo ką tik nusipirkęs ir susiremontavęs butą, bet to namo dabar jau nebėra. Kitas giminaitis Kijeve dirba išminuotoju ir rizikuoja gyvybe.

Dabar Vera su dviem vaikais gyvena Rokiškio mieste, pas Jurgitą ir Artūrą. Kaip sakė viešnia, ji čia viskuo yra patenkinta, vietiniai žmonės labai padeda. Vaikų į darželį Rokiškyje moteris sako dar neleisianti, nes jie dar adaptuojasi, be to, ir susirgo.

„Tikiu, kad karas greitai baigsis, tikiu, kad grįšiu atgal. Jau netrukus po motinystės atostogų turėčiau grįžti į darbą, kur prižiūriu vandens siurblius. Jeigu karas užsitęs, nežinau, kaip visa tai Ukraina atlaikys. Mano 72 metų mama turi rimtų bėdų su širdimi, ji gali neišgyventi“, - apie ateities planus bei rūpesčius dėl artimųjų kalbėjo Vera. Kol kas ji neplanuoja pasilikti Rokiškyje, įsidarbinti, nes vis dar gyvena viltimi sugrįžti.