Laiškas Mokytojui (13)
Mieli Mokytojai, Mama, Nijole, Jaroslava,
Šiandien – Jūsų diena. Šiomis dienomis išgirsite daug gražių žodžių, prasmingų palinkėjimų. Visi jie – pelnyti sunkiu darbu, kantrybe ir meile. Meile savo pašaukimui, meile mažam žmogui, kuris Jūsų akyse ir širdyse netrunka tapti dideliu.
Daug kas lieka nepasakyta... Ir apie tą tylų, kantrų, pasiaukojantį darbą. Apie Jūsų ilgus vakarus, praleistus prie stalo, nukloto sąsiuviniais. Juk tokie vakarai: Mama iki išnaktų palinkusi prie atverstų sąsiuvinių, iki šiol gyvi mano – lietuvių kalbos mokytojos vaiko – prisiminimuose. Gyvi ir tie šventadieniai, kai slėpdamiesi nuo budrių saugumiečių akių, vykdavome į bažnyčią. Net į kitą rajoną, kad, neduok Dieve, kas nors savajame nepažintų. Būdamas vaikas, niekaip negalėjau suprasti, kodėl Mama negali „pasiimti“ laisvadienio ar atostogų poros dienų ir kartu su visa šeima išvykti kažkur kartu. Iki šiol galvoju, kiek dvasios tvirtybės ir meilės savo darbui reikėdavo Mamai, pirmajai mokytojai – Nijolei, mylimiausiai auklėtojai -Jaroslavai kai jų šeimos išlekia į kokią išvyką. Be Jų... Nes Jos, dažnai skaudama širdimi sakydavo: negaliu kitaip, manęs laukia mokiniai...
Visa tai šiandien darote Jūs... Jūs dosniai dalinate savo mokiniams neįkainojamas akimirkas, kurių taip laukia Jūsų šeimos. Jūs tyliai iriatės per kreivų raidžių ir neteisingai išspręstų uždavinių, netaisyklingų pirmųjų akordų ar garsų jūras ieškodami deimančiukų. Ir jie žiba respublikinėse olimpiadose ir konkursuose. Jie išeina į platųjį pasaulį, kartais pamiršę pasakyti tiesiog „ačiū“. O Jūs, išleistuvių vakarą slapčia nubraukę išdavikę ašarą, vėl rudenį linkstate prie naujų rašinių, prie naujų uždavinių, testų, ieškodami naujų deimančiukų...
Vakar peržiūrėjau senas mokyklos fotografijas, kai kurių iš Jūsų jau nebėra... tačiau esame mes, Jūsų vaikai, kuriuos Jūs išlydėjote į pasaulį, atidavę viską, ką turite brangiausio ir gražiausio: pagarbą žmogui, visuomenei, valstybei. Didžiulį žinių lobyną ir įskiepytą norą tirti, ieškoti, pažinti, turtinti pasaulį darbais, idėjomis, siekiais.
Ačiū Mamai, pirmajai mokytojai Nijolei, auklėtojai Jaroslavai, Jums, Mokytojai, už tai, kad Jūsų rūpestingų rankų ir širdžių globojami, užaugome mes, auga ir mūsų ddidžiausi turtai - vaikai, vaikaičiai.
Nuoširdžiai Jūsų,
Ramūnas