Papuošalų kūrėja Vita Stravinskienė: "Noriu, kad kūriniuose būtų kuo daugiau manęs" (3)

Rankų darbo kūriniai – visuomet madingi, unikalūs, padedantys išsiskirti. Iš skirtingų spalvų polimerinio molio bei kitų detalių papuošalus kurianti rokiškietė Vita Stravinskienė savo pomėgiui laiko niekuomet nestokoja: į mokyklą išlydėjusi pirmokėlį sūnų Matą, dėmesiu apglobusi vyrą Artūrą, dvynukes mergaites pilvelyje nešiojanti moteris kimba į kūrybinius procesus, kurie kartais nustebiną ir pačią menininkę.

Kūrybinį kelią atrasti lengva nebuvo

V. Stravinskienės kūrybinis kelias prasidėjo visai netikėtai – kaip pirmąjį savo kūrinį pastaroji įvardija vaikišką penalą. „Prisimenu, buvo vėlus sekmadienio vakaras, pribėga sūnus ir sako, jog rytojui į darželį penalo reikia... Namuose jokio neradau, parduotuvės nebedirbo. Na ir ką – susiradau reikalingų medžiagų ir kibau į darbą. Galiu pasakyti tik tiek – pirmasis mano kūrinys tikrai nebuvo prisvilęs: tiek autorė, tiek sūnus liko patenkinti,“ – juokėsi moteris.

Nors sūnui siūtą penalą Vita įvardijo kaip jos kūrybos pradžią, moteris pridūrė, jog atrasti sau artimą kūrybinį kelią pasirodė ne taip ir paprasta. „Jog noriu kurti, žinojau jau seniai, tačiau niekaip nesupratau ką. Vis ieškojau savęs išbandydama įvairius kūrybinius procesus, tačiau jutau, kad vis kažko trūksta, jog mano kūriniai turėtų kuo daugiau atspindėti mane pačią,“ – atviravo moteris. Vita teigė, jog per visą savo, kaip kūrėjos, kelią siuvo drabužius ir rankines, kūrė papuošalus iš karoliukų, tačiau nė viena veikla kūrėjos sielai nepasirodė artima (daugiau: rankų darbo papuošalai).

V. Stravinskienė pasakojo, jog kurdama papuošalus iš karoliukų vis žavėdavosi jų formomis, spalvomis, raštų margumais ir visuomet mąstydavo, kaip norėtų tuos margumus bei figūras sukurti pati – taip įgyvendintų norą į papuošalus įlieti kuo daugiau savęs. „Naršydama internete visai netikėtai pastebėjau dar visai negirdėtą ir naują dalyką – polimerinį molį. Labiau juo pasidomėjusi suvokiau, jog galiausiai radau tai, ko norėjau – kurdama moliu galėsiu kurti tiek norimas formas, tiek norimus raštus, – džiugiai kalbėjo V. Stravinskienė, - Taip nuo 2016 metų prasidėjo mano kitoks, naujų potyrių pilnas kūrybos kelias”.

Papuošalai tiek minimalizmo tiek maksimalizmo mėgėjams

“Visi esame skirtingi: vieni puošiasi labai minimaliai, kiti – daug ir kiekvieną dieną. Todėl stengiuosi kurti tokius papuošalus, kurie būtų įdomūs kuo platesnei auditorijai,” – kalbėjo V. Stravinskienė. Pastaroji taip pat teigė, jog į kūrinius bando įlieti ir jaunatviškumo, ir santūrumo, kad kiekvienas papuošalas patrauktų tiek jauno, tiek vyresnio žmogaus akį.

Moteris pasakojo, kad jos kuriami darbai išsiskiria spalvų gausa, netikėtomis formomis. „Mano kuriami papuošalai – skirtingi, įvairių raštų bei formų, o dažniausiai ir vienetiniai, nes kartą sukūrus tam tikrą raštą ar formą, to atkartoti nebepavyksta,“ – šypsojosi papuošalų kūrėja.

Visus savo darbus menininkė demonstruoja Facebook socialiniame tinkle. „Savo kūrybos kampelį vadinu ViHobby. Čia demonstruoju ir pardavinėju savo sukurtus papuošalus, kad galėčiau įsigyti reikiamų priemonių ir kurti toliau, nes tai – man svarbiausia,“ – kalbėjo Vita. Moteris pridūrė, jog nors kūrybos keliu ji eina dar visai neilgai, tačiau jau debiutavo parodoje. „Mano pusbrolis Gediminas Kostik – tapytojas, jau ne kartą rengęs savo piešinių parodas. Kartą prie jo prisijungti garbė teko ir man – dar pernai metų vasario mėnesį Kriaunų muziejuje debiutavau su savo papuošalų paroda,“ – džiaugėsi moteris.

Neskuba išmesti seno daikto

Kūrėja pasakojo, kad pati ne tik kuria, bet ir perdirba senus, ar iš pirmo žvilgsnio nereikalingus daiktus: „Esu tas žmogus, kuris nieko neskuba išmesti – viską stengiuosi perdaryti. Bandau vieną, antrą kartą, na, o jei perdaryti ar kažko reikiamo sukurti nepavyksta – tik tuomet lekiu į parduotuvę dairytis nepavykusio užgimti prietaiso“. Pati Vita ne tik perdirba, bet ir kviečia taip pat elgtis ir kitus sukurtoje socialinio tinklo Facebook bendruomenėje „Išmest suspėsi visada, perdaryk“.

V. Stravinskienė pasakojo, jog skaudu žiūrėti kai žmonės išmeta dar gyvybingus, nereikalingus ar kiek pasenusius daiktus ir nesistengia jų atnaujinti taip į juos įnešdami naujos gyvasties, suteikdami naują paskirtį ar funkciją. „Juk išmesti visuomet spėsime, o pabandyti perdaryti tikrai verta – juk taip galbūt sukursite visai kitokį, išskirtinį, naują daiktą,“ – kalbėjo moteris. Vita Stravinskienė tikisi, kad užsiimdama tokia veikla žmonėms taps pavyzdžiu.

Pirmame plane – šeima

V. Straviksienės kūrybinis kelias – dar ne ilgas, tačiau pastaroji teigia, jog „stačia galva“ į kūrybą nerti neskuba, nes visada į pirmą vietą iškelia šeimą. „Labai mėgstu kurti, tai man kaip savirealizacija, meditacija, atotrūkis nuo kasdienės rutinos. Tačiau kadangi esu ir žmona, ir mama, nuo tos rutinos ne visuomet galima pabėgti: visų pirma rūpinuosi šeima, namais, o po to kiekvieną laisvą minutę stengiuosi skirti kūrybai,“ – atviravo moteris. Papuošalų kūrėja pasakojo, jog kiekvienas kūrybinis procesas yra menas, todėl norint sukurti kažką gražaus visuomet reikalingas įkvėpimas, tyla ir susikaupimas. „Kūryba yra menas, todėl visų pirma reikia įkvėpimo, ramios aplinkos, susikaupimo, tylos... Čia po visų dienos darbų lieku tik aš ir mano kūryba,“ – pokalbį užbaigė menininkė.