Pasaulis Rokiškyje – su rajonu susipažino Nyderlandų ambasadorius (foto) (0)

Rokiškis sparčiu žingsniu „įrašomas“ į pasaulio žemėlapį: mažiau nei per pusę metų mieste lankėsi ne tik kaimyninių šalių delegacijos, bet ir kur kas tolimesnių valstybių atstovai. Pavasarį mietas sutiko Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorę, praėjusią savaitę viešėjo Japonijos ambasados atstovės, o šiandien su miestu susipažino Nyderlandų ambasados delegacija.

Domėjosi mažais verslais

Tradiciškai, svečiai buvo supažindinti su miesto širdimi – Nepriklausomybės aikšte, apžiūrėjo šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią iš kurios, šildant rudeninei saulei, patraukė į Rokiškio krašto muziejų.

Dar prieš ekskursiją po miestą su žurnalistais bendravęs ambasadorius Jack Twiss Quarles van Ufford atskleidė, kad labai domisi medžio drožyba ir rezidencijoje Vilniuje grožisi iš Kretingos dvaro „pasiskolintomis“ trimis vidutinio dydžio drožinėtomis skulptūrėlėmis. Atsižvelgiant į šį faktą, delegacijai buvo suorganizuota ekskursija Liongino Šepkos drožinių ekspozicijoje.

Delegacija pirmuoju lankytinu objektu pasirinko mažą olando ir lietuvės šeimos verslą – parduotuvėlę „Richcorner“, o viešnagę Rokiškyje užbaigė visai neseniai dviejų rokiškėnių atgaivintame saldainių „Rokiškio karvutė“ gamybos ceche. Svečias patikino girdėjęs apie didžiausią Rokiškio įmonę „Rokiškio sūris“, tačiau šį kartą rinkosi mažesnius verslus.

Po Lietuvą keliaujanti delegacija jau aplankė ne vieną miestą. Anot Jack Twiss Quarles van Ufford, atvykus į naują šalį jam įdomiausia tradicinė tos šalies kultūra, liaudies menas. Lietuvoje ambasadorių labiausiai sužavėjo vasarą vykusi „Dainų šventė“, kurios uždarymo stebėti iš Olandijos atvyko ir jo dukra.

Geriausia – asmeniniai ryšiai

Ambasadoriaus pasiteiravus, kokias po vizito Rokiškyje matytų bendradarbiavimo galimybes, Jack Twiss Quarles van Ufford tikino, kad grįžęs į Vilnių pasakos apie Rokiškio identitetą kuriančius objektus: „Nes aš girdžiu iš turistų, kurie čia jau lankėsi, apie gražias rajono vietas. Ilzenbergo dvarą matę ir jame tam tikrą laiką apsistoję žmonės neslėpė susižavėjimo. Iš ten vyko tyrinėti ir viso regiono. Iš savo vertėjo girdėjau pasakojimus apie jūsų 99 ežerus, upes, kalnus. Tikrai matau galimybes turizmo srityje. Mano tikslas – atvežti žmones į Rokiškį ne tik vasarą pasigrožėti gamta, be abejo jūs turite puikių restoranų, bet tuo pačiu metu pamačiau agrokultūros verslus, galimybes mokytis, dirbti. Pirmosiomis susitikimo valandomis mes diskutavome, kad COVID-19 pandemija išmokė dirbti nuotoliniu būdu, darbdaviams nebereikia, kad darbuotojas būtų biure. Tad mums veriasi plačios galimybės“.

Pašnekovas tikino, kad už visus oficialiai užmegztus ryšius kur kas geriau yra asmeninės patirtys.

„Mainų programų tarp valstybių ar msietų Europoje vis mažiau. Kita vertus, jauni žmonės savarankiškai keliauja arba mokosi kitose valstybėse. Nemažai atvykusiųjų yra ir Olandijoje, bet po mokslų jie dažnai grįžta į gimtinę. Tų kelionių metu, neretai, susipažįsta su savo vyrais, žmonomis ir tai, manau, yra kur kas geriau, nei oficialūs miestų ryšiai. Aasmeniniai ryšiai kur kas geriau padeda plėtoti verslo klausimus“, – tikino svečias.

Koks žodis sieja Nyderlandų karalystę ir Lietuvą?

Paprašytas įvardinti skirtumus tarp savo šalies ir Lietuvos, Jack Twiss Quarles van Ufford vienareikšmiškai atsakė – erdvės: miškai, ežerai. Kaip vieną pagrindinių tautų skirtumų, ambasadorius paminėjo lietuvių patirtą sovietų okupaciją ir to pasekmes: „Vyresnioji karta Lietuvoje, kuri augo sovietinėje santvarkoje, nepatikliai, šaltai žiūri į pirmą kartą sutiktus žmones. Neatsiveria. Visgi, jaunoji karta jau yra kitokia“.

Susitikimo metu ambasadoriui išsprūsdavo ir po keletą lietuviškų žodžių. Pasidomėjus, ar labai intensyviai mokosi mūsų kalbos, svečias juokėsi – kiekvieną rytą pradeda nuo pamokų: „Turiu kalbos mokymo programėlę – bandau pakartoti žodžius lietuviškai. Sunki kalba, bet mokytis įdomu“.

Pokalbiui vystantis paaiškėjo, kad olandus ir lietuvius sieja tik vienas tą patį dalyką reiškiantis žodis: „Panašių žodžių yra gal tik verčiant iš anglų kalbos. O mūsų valstybėse vartojamą tos pačios reikšmės žodį turime tik vieną: klumpės (lietuviškai), olandiškai – clumpa. Tai lėmė jūreiviai ir nešikai, atplaukdavę iš Olandijos į Klaipėdą, kurie avėjo klumpes“.

Atsisveikindamas ambasadorius perdavė linkėjimus ne tik rokiškėnams, bet visai Lietuvai: augti, taikos ir laisvės!