Sidabro medalio kaina – daug juodo darbo, valios pastangų, jaudulio ir euforijos ant scenos (foto) (3)

Dar visai neseniai rokiškėnė Žydrūnė Leitonaitė gyveno projekto „Fit Model Lietuva“ nuotaikomis. Ne vienerius metus stebėjusi projekte dalyvaujančias merginas iš šalies, šiemet ji sukiojasi ne tik tarp dalyvių, bet mėgavosi pergale – tapo II vietos nugalėtoja. Kaip interviu teigė mergina, namiškiams ji jau pasiruošimo metu buvo tarp prizininkių ir širdyje turėjo vilties laimėti. Sakoma, kad norai pildosi, reikia tik labai labai panorėti. Ir iš tikrųjų mergina už vargus sporto salėje buvo apdovanota su kaupu. Ir tai tebuvo tik pradžia…

Projekte „Fit Model Lietuva“ laimėjai bronzą. Koks jausmas apėmė pirmą kartą lipant ant scenos?

Scena, šviesos, daugybė žiūrovų, teisėjai, tiesioginė transliacija... Ir visos virtuvės centre esi tu! Tikrai gali ir galva apsisukti. Tačiau didžiausias jaudulys atsirado likus porai minučių iki mano išėjimo į sceną. Tik tuomet tu supranti, kad viskas - finišo tiesioji jau čia ir privalai parodyti viską, ką išmokai ir kokį rezultatą pasiekei per du įtemptus pasiruošimo mėnesius. Tą akimirką pradėjo sparčiau plakti širdis. Pamenu, kad mintimis save drąsinau: „Parodyk jiems, ką gali - juk ne veltui tu čia“.

Ar nedrebėjo kojos? Kaip pavyko suvaldyti emocijas?

Drebėjo ne tik kojos. Vos užlipus ant scenos pirmos kelios sekundės regis pradingo iš atminties, tarytum jų nė nebuvo. Po savo pasirodymo turėjau grįžti į skirtą vietą ir visą laiką išlaikyti pozą, laukti merginų palyginimų. Tuo metu, kai turi stovėti įtempusi raumenis, kojos dreba ne nuo sunkumo, o nuo jaudulio. Regis, tu turi šypsotis, o negali suvaldyti virpančios lūpos. Emocijas padėjo sulaikyti žinojimas, kad mane salėje palaiko artimieji. Buvimo scenoje metu savo šypseną ir žvilgsnį skyriau būtent jiems. Taip pat žinojau, kad į renginį negalėję atvykti draugai stebi tiesioginę transliaciją ir mane beprotiškai palaiko. Tas žinojimas, kad turi tokį didžiulį palaikymą, labai padėjo.

Kokia yra užkulisių virtuvė?

Varžybų diena yra labai varginanti. Registracija vyko anksti ryte, o į sceną lipome vakare. Ne paslaptis, kad tą dieną sportininkams negalima gerti vandens, o maisto kiekis sumažinamas iki minimumo. Mums pasisekė, kad „Fitnie Academy by Galinta cup“ varžybos vyko Žalgirio arenoje, kur dalyviams buvo skirti erdvūs pasiruošimo kambariai. Juose galėjome ramiai grimuotis ir laukti pasirodymo. Visa tai man buvo nauja ir neįkainojama patirtis.

Kokios emocijos užplūdo tapus viena iš nugalėtojų?

Buvau euforijoje. Eidama į projektą tyliai svajojau patekti į finalinį šešetą, o laimėjusi bronzą pranokau savo pačios lūkesčius. Nuostabus jausmas būti įvertintai ir tuo ypatingu momentu būti apsuptai brangiausių žmonių.

Ar po varžybų jau galvojai apie tarptautines varžybas Latvijoje? O gal norėjosi viską mesti?

Žinoma, mintyse jau ruošiausi kitoms varžyboms. Pagrindinis finalas turėjo būti Latvijoje, kur vyko „IFBB Open Latvian Championships 2017 & Baltic Fit Model Finals“ varžybos. Visa savaitė buvo ne mažiau įtempta. Dar negalėjome atsipalaiduoti, laikėmės režimo net ir per Šv. Velykas. Mokėmės iš klaidų, kurias padarėme pirmojo pasirodymo metu ir akylai klausėme trenerių nurodymų. Nė minutės nepagalvojau, kad norėčiau viską mesti!

Kuo varžybos  svetur buvo kitokios, išskirtinės? Kuo skyrėsi nuo pirmųjų?

Latvijoje susitiko visų trijų Baltijos šalių projekto „Fit models“ dalyvės. Pačios varžybos – kur kas didesnio masto, pritraukusios daugiau dalyvių iš kitų šalių. Be galo graži ir prabangi aplinka, didelė scena. Likau be galo sužavėta.

Ar jaudulys vis dar kankino? Nebuvo sunku atlaikyti dvi varžybas per tokį trumpą laiką?

Jaudinausi šiek tiek mažiau, nebebuvo tokio didelio drebėjimo, lyg epušės lapui. Jaučiau, kad ištaisiau anksčiau darytas klaidas, o šypsena savaime puošė veidą. Dvejos varžybos per savaitę neatrodo taip daug. Kitiems sportininkams tarp varžybų būna kur kas mažesnis laiko tarpas. Visuomet galvoju, kad kitų kategorijų sportininkams yra dar sunkiau, todėl motyvacija nugali viską. Dalyvavau savo pačios noru, mečiau iššūkį sau, todėl stengiausi vyti blogas mintis šalin.

Kokie ateities planai? Ar dalyvausi dar kitose varžybose artimiausiu metu? Ar išvis dar planuoji užlipti ant scenos?

Artimiausiu metu į varžybas nebevažiuosiu, uždariau šių metų sezoną. Dabar šiek tiek pailsėsiu. Labai viliuosi, kad užteks ryžto dar geriau pasiruošti ir pasirodyti jau kitoje kategorijoje.

Kokios patirties įgijai ir ką tau davė sportas?

Sportas – tai geriausias mano pasirinkimas, kurį padariau prieš kelis metus. Nė dienos nesigailėjau, kad panorau būti aktyvi, atsisakiau žalingų įpročių.  Būtent šis sprendimas atvedė mane iki scenos ir sidabro taurės. O projektas „Fit model Lietuva“ man davė du įtemptus, bet nuostabius mėnesius, kurių metu gavau daug žinių, susipažinau su naujais žmonėmis, išbandžiau ir „perlipau“ per save. Jaučiu, kad sustiprėjau ne tik fiziškai, bet ir emociškai, padidėjo savivertė ir motyvacija eiti savo keliu toliau.