Tatuiruočių meistras iš Rokiškio: tai, kuo užsiimu, yra mano gyvenimo dalis (3)

29 – erių Andy Seb (Andrėjus Sebeženkovas) – tatuiruočių meistras iš Rokiškio, kuris maždaug prieš 15 metų išvyko iš savo gimtojo miesto. Lietuvoje pagyvenęs dar du metus, nusprendė laimės ieškoti Didžiojoje Britanijoje. Nepaisant nelengvos pradžios, atkaklumo, atsidavimo ir pasitikėjimo savimi vedamas jis tapo talentingu ir perspektyviu tatuiruočių meistru.

Tatuiruočių meno mokėsi savarankiškai

„Niekada nebuvau Anglijos „fanas“ – man ji nėra svajonių šalis. Tikėjausi išvykti tik 3 mėnesiams ir per tą laiką užsidirbti, tačiau viskas klostėsi ne taip, kaip planavau – gyvenu čia maždaug 12 metų.“ – pasakojo A. Seb.

Tatuiruočiu menu „Rokiškio Sirenos“ pašnekovas pradėjo domėtis 17 – os metų. „Lengva nebuvo, nes visi meistrai tuo metu buvo užsidarę, o informacijos gauti buvo neįmanoma. Vis dėlto, rankų nenuleidau ir mokiausi pats. Draugai mane palaikė, nes dariau tai, kas man patinka. Žinoma, tėvų reakcija nebuvo teigiama – tam reikėjo laiko. Galiausiai, jie suprato, kad tatuiruočių menas yra tai, ką turiu daryti visą likusį gyvenimą.

Sunku atsakyti, kokia buvo mano susidomėjimo priežastis – jos nebuvo. Esu iš tų, kurie nuolat savęs ieško. Manau, mano paieškos buvo sėkmingos – aš atradau. Tai, kuo užsiimu, nėra „biznis“ ir toli gražu ne profesija. Tai – gyvenimo dalis, kuriai atiduodu daugiau nei penkiasdešimt procentų savo gyvenimo. Yra žmonių, kurie ilgus metus studijuoja, tikėdamiesi, kad atrado tinkamą profesiją, tačiau studijų nebaigia – supranta, kad profesija, kurią visą tą laiką mokėsi, nėra skirta jam.“ – svarstė A. Seb.

Dar viena veikla – tatuiruočių mašinėlių gamyba

A. Seb teigimu, pradžia buvo itin sunki. „Teko daug dirbti, kad galėčiau daryti tai, ką noriu. Po dvejų metų, praleistų Anglijoje, nusprendžiau nebedirbti jokio kito darbo ir koncentruotis tik į tatuiruočių meną. Nepaisant finansinių sunkumų, galiausiai man pavyko.“ – kalbėjo jis.

Po kurio laiko A. Seb atrado dar vieną užsiėmimą – tatuiruočių mašinėlių gamybą. „Tai yra mano antrasis darbas, kurį galiu drąsiai vadinti savo hobiu, leidžiančiu atsikvėpti nuo tatuiruočių darymo. Šiuo metu mano gamybos tatuiruočių mašinėles naudoja visame pasaulyje.“ – kalbėjo jis.

Tatuiruočių meistras pasakojo, kad šis darbas reikalauja ne vienos bemiegės nakties, nes tokios mašinėles gaminamos, atsižvelgiant į kliento pageidavimus. „Darbo būna nemažai. Tokiais momentais pamirštu, kad darau tatuiruotes.“ – atviravo A. Seb.

Atsiminimus kolekcionuoja ant kūno

A. Seb išsitatuiravęs apie šešiasdešimt procentų viso kūno ploto. „Skaičiaus įvardyti nesugebėčiau, nes jos jungiasi ir tampa viena visuma. Tatuiruotės įvairios – nuo šuns portreto iki juodai ištatuiruotos, tarytum nuspalvintos, visos rankos. Šie piešiniai ant kūno – baisūs, sudėtingi, iššaukiantys. Tai – atsiminimai, kuriuos kolekcionuoju ant savo kūno.“

A. Seb. šmaikštavo, kad greitai ant kūno nebeliks laisvos vietos. Vis dėlto, ši mintis jo neliūdina. „Lazerių procedūromis jas galima išnaikinti, o po to vėl daryti naujas. Tatuiruotės – tarsi narkotikas.“ – teigė jis.

Paklaustas apie keisčiausius klientų norus, A. Seb atsakė, kad Anglijoje žmonės visai kitaip žiūri į tatuiruotes. „Galiu ištatuiruoti net animacinio serialo veikėją Simpsoną, jei klientas pageidauja. Žinoma, visada yra žodis „ne“, tačiau sunku perkalbėti, jei jis beatodairiškai ko nors nori. Jei ne aš, atsiras kitas tatuiruočių meistras, kuris įgyvendins kliento norus.“ – kalbėjo A. Seb.

Visuomenėje įsitvirtinęs stereotipas – tatuiruotės trugdo susirasti darbą

Anot A. Seb, žmogus su tatuiruotėmis darbą susirasti gali, tačiau tai priklauso nuo jo gyvenamosios vietos, šalies ir jį supančių žmonių požiūrio. „Pavyzdžiui, Anglijoje žmonės dirba ligoninėse, bankuose, policijos komisariatuose – tatuiruotės netrugdo.

Mano nuomone, ateityje kiekvienas turės bent po vieną tatuiruotę. Deja, žmonių požiūris labai keistas – nemaža dalis vis dar įstrigusi sovietiniuose laikuose, kai tatuiruotės puošė tik nusikaltėlių kūnus. Tikiu, kad šis stereotipas greitu laiku išnyks, tačiau vargu ar per artimiausius šimtą metų tai įvyks Lietuvoje.“ – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

A. Seb ateities planų kol kas neturi. „Gyvenu šia diena, o planuoti niekada nemėgau. Vis dėlto, jau kelis metus mąstau aplankyti Lietuvą, tačiau vis neatrandu laiko. Deja, nesu patriotas.“ – kalbėjo pašnekovas.