125 serijos šuns Sniegiaus istorijos (0)

Prieš Kalėdas Rokiškio gyvūnų globos organizacijos „Antras šansas“ socialinio tinklo „Facebook“ sekėjai pradėjo žiūrėti serialą apie sulaukėjusio šunyčio, kuriam organizacijos savanorės suteikė Sniegiaus vardą, gaudynes. Jis, globojamas aplink gyvenančių geradarių, jau nuo vasaros sukiojosi Bajorų miestelio prieigose. Visgi atėjus itin šaltai žiemai buvo imtasi veiksmų jį sugauti. Maždaug mėnesį trukusios keturkojo vilionės į gaudyklę buvo pasakojamos 123 tiesioginės transliacijos serijomis.  

Neliko likimo valiai

Dabar vidutinio ūgio šunelis, kartu su gaudynių metu į specialią gaudyklę pakliuvusia analogiško likimo drauge, glaudžiasi Utenos gyvūnų prieglaudoje. Socialiniame tinkle organizacijos „Antrasis šansas“ savanorės transliavo ir keletą gaudynių serialo tęsinių, nes per tiek laiko kartu su Sniegiumi virtualiai buvę rokiškėnai smalsavo, kaip klajūnas laikosi. Mintis viską transliuoti socialiniame tinkle, pasak gaudynių iniciatorių, kilo ne iš karto, tad moterys šypsosi, jog serialas gal būtų buvęs ir ilgesnis.

Iki patekimo į prieglaudą gyvenimu be šeimininko Sniegius, lyg ir, nesiskundė: jį globojo ir maisto jam kasdien po kelis kartus per dieną atnešdavo ne vienas geradaris Bajorų gyvenvietės apylinkėse. Visgi organizacijos „Antrasis šansas“ savanorės Jolitos teigimu, žiemai vis aršiau rodant šaltus nagus, šilumos norisi bet kokiam gyvam padarui.

Veikti neskubėjo

Savanorė prisiminė, jog apie Bajorų apylinkėse lakstantį šunelį pirmuosius signalus gavo dar vasarą: „Tikrai nepuolam gaudyti kiekvieno, nes neretai tokie atėjūnai lanko rujojančias pateles. Šioms rujoti nustojus, dingsta ir kavalieriai. Bet po kurio laiko tie patys žmonės vėl mums parašė teigdami, kad pas juos namuose viešėjo nerujojanti kalytė, bet šiai išvykus svečias vis tiek liko. Taip šuo klaidžiojo iki žiemos, maitinamas itin geros širdies žmonių“.

Savanorės teigimu, laikui bėgant atsirado dar viena geradarė, kuri grįžusi į gimtinę iš Danijos nusprendė bandyti prisipratinti šunytį, o tą padariusi – pagauti ir auginti. Deja, Sniegius buvo itin baikštus ir žmonių neprisileisdavo. Prieiti arčiau pavykdavo tik vienai Bajorų kaimo gyventojai, kuri visą rudenį, tris kartus per dieną, šuniui nešdavo ėdesio. O šaltukui lauke spaudžiant vis stipriau, organizacijos savanorės sulaukė ir trečio pranešimo apie Sniegių, tad pradėjo gaudynių operaciją.

Paaiškėjo kas ir kaip

Pasak Jolitos, dar „pratinimo“ procese šiaip ne taip pavyko nuskenuoti šuns kaklą norint išsiaiškinti, ar jis turi mikroschemą. Deja, gyvūnas augintas ne pagal privalomas taisykles ir vadinamojo „čipo“ neturi.  

„Sniegiaus gaudymo operacijoje dalyvavo daugybė neabejingų žmonių, kurie dalinosi patarimais ir savo žiniomis apie šunų elgseną. Buvo išbandyti įvairūs būdai: mėginta šauti strėlytę su raminančiais, įvilioti į gaudyklę, kurią šiai operacijai atvežė mūsų kolegos – Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija. Deja, šuo buvo itin atsargus: migdomieji jo nepavijo, nelindo jis ir į gaudyklę. Bet po nakties ji ne visada būdavo tuščia: vieną rytą radom juodą, nedidukę kalytę, kitą kartą – jauną laputę“, – apie Sniegiui paliktais skanėstais smaguriavusius „kolegas“ pasakojo pašnekovė.

Pasak Jolitos, būtent juodasis šunytis atskleidė daug istorijos nežinomųjų: pavyzdžiui, iš kur porelė atklydo ir kas yra jų šeimininkas. Pasirodo, kalyte organizacijos savanoriai jau rūpinosi anksčiau – ją sterilizavo, suženklino ir grąžino šeimininkei. Tačiau, anot pašnekovės, tąkart manydami, kad padeda moteriai, jie dar nesuprato, kad ji yra nelegali veisėja: „Šeimininkė visada pasakoja, kad pas ją šunys priklysta. Deja, realybė yra kitokia. Nes atsiranda kaime 8 lakstantys, žmonių bijantys šunys ir jų niekas neieško... Taip negali būti. O ir šį kartą mums pagavus minėtą juodąją kalytę, ta moteris susisiekė neslėpdama, kad šuo – jos. Neva, pabėgo iš namų ir nebegrįžo, o jei mes norim, ji galinti kalytę pasiimti, nes turi kam padovanoti“.

Būtų globoję

Savanorė tikino, jog pamačius juodojo šuns turimos mikroschemos pateiktą informaciją situacija tapo visiškai aiški: „šeimininkė“ gyvena netoli – vos pora kilometrų – nuo tos vietos, kur buvo sugauti Sniegius ir jo draugė. Jolitos teigimu, žmonės aplink šalia Bajorų esančią skerdyklą matę ir dar daugiau lakstančių šunų ir tai – nenuostabu, nes kelias veda būtent pas jų „šeimininkę“.    

„Dar esame palikę gaudyklę, nes gyventojai kalbėjo, kad yra ir balta kalytė, kad iš viso jų bėgiojo trys. Liūdna, jei tokiu oru šuo kažkur šąla. Kita vertus, jei oras būtų geresnis, gal ir Sniegius nebūtų įėjęs į gaudyklę... Šaltis labai pagelbėjo, nes gyvūnas taip pat praranda budrumą. Nepavykus iš karto jo sugauti, paprašėm pagrindinių šuns maitintojų porą dienų nieko neduoti – ėdesio nuveždavom mes pačios, bet minimaliai. Tada gaudyklėje palikome daug pašteto, nes Sniegius jį labai mėgsta, ir pagaliau operacija buvo sėkminga“, – džiaugėsi gyvūnais besirūpinanti savanorė dar kartą akcentuodama, jog smagu ne tik dėl išgelbėtų šunų, bet ir dėl to, kad Sniegius subūrė itin didelę komandą jo situacijai neabejingų žmonių.

Komanda turėjo ir planą B, jei gaudynės, vis tik, būtų buvę nesėkmingos: šalia kelio augančiame eglynėlyje Sniegiui būtų atsiradusi būda, o jo pusryčiais, pietumis ir vakariene ir toliau buvo pasiryžusi rūpintis ta pati Bajorų kaimo gyventoja, kuri juo rūpinasi visą šį laiką.

Ypatingai reikia dėmesio

Po šios suvienijusios istorijos, organizacijos savanorė prašo rokiškėnų nelikti abejingais ne tik pamačius lauke šąlantį gyvūną, tačiau šilumos dovanoti ir prieglaudoje esantiems keturkojams – priimti gal nors laikinai globai. O jei to padaryti neturite galimybių, beglobiais besirūpinančioms organizacijoms visada pravers finansinė parama. Ją Jolita kviečia skirti Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijai: LT417044060002546192, SEB bankas.

Taip pat galite paremti per Contribee: https://contribee.com/utenosgyvunugloba

PayPal: https://www.paypal.com/donate/?hosted_button_id=E3EET9QF7822S

Paysera: https://tinyurl.com/2df7xn3t.