Alkoholio įstatymo pakeitimai jau ne už kalnų – ką apie tai mano rokiškėnai (9)

Publikuota: 2021-11-08 Kategorija: Aktualijos
Alkoholio įstatymo pakeitimai jau ne už kalnų – ką apie tai mano rokiškėnai
Rokiškio Sirena nuotr. / Tadas Stakėnas, Greta Giriūnaitė, Agnė Šapokaitė ir Stasys Mekšėnas

Vyriausybė pritarė Seime svarstomiems siūlymams leisti įsigyti silpno alkoholio nuo 18 metų bei nebedrausti įsigyti ir vartoti stiprų alkoholį.

Svarstomi pakeitimai, kuriais nuo 18 m. asmenims būtų leista vartoti silpną, ne daugiau kaip 15 proc. alkoholio turinčius gėrimus. Taip pat leisti prekiauti iki 15 proc. natūralios fermentacijos alkoholiu mugėse ir parodose (šiuo metu mugėse – 7,5 proc., parodose – 13 proc.).

Numatoma ilginti alkoholio pardavimo laiką sekmadieniais iki 20-os valandos ir liberalizuoti alkoholio reklamą.  Pataisose numatyta leisti alkoholio gamintojams pristatyti savo produktus socialiniuose tinkluose, leisti „objektyvią pažintinę, mokslinę, istorinę informacijos apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus sklaidą“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai apgailestauja, kad siūlymais liberalizuoti alkoholio prekybą ir vartojimą šalyje bandoma silpninti kontrolę.  

Naujausi PSO duomenys rodo, kad Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą. Be to, PSO ragina valstybes labiau reguliuoti socialinių tinklų ir interneto žiniasklaidos rinkodarą, susijusią su alkoholiu.  

Apie planuojamus įstatymo pakeitimus pakalbinome Rokiškio Visuomenės sveikatos biuro direktorę Agnę Šapokaitę, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narį, Velykalnio bendruomenės pirmininką Stasio Mėkšėno, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narę Gretą Giriūnaitę ir Rokiškio kūno kultūros ir sporto centro direktorių Tadą Stakėną.

 

Agnė Šapokaitė

Rokiškio Visuomenės sveikatos biuro direktorė

„Asmeniškai nenorėčiau, kad šis įstatymas būtų keičiamas. Vieni žmonės jau priprato prie pakeitimų, o kiti laukia pokyčių. Penkių metų laikotarpis nuo šio įstatymo priėmimo yra dar trumpas laikas pamatyti rezultatus. Nors Lietuva, pagal statistiką, patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą, dar yra kur stengtis.

Neigiamai vertinu siūlymą 18-os metų asmenims suteikti galimybę įsigyti alkoholinius gėrimus tik iki 15 proc., o nuo 20-ies metų – visus alkoholinius gėrimus. Bet koks alkoholis, turintis mažą ar didelį procentą laipsnių, kelia riziką atsirasti priklausomybei.

Kai buvo priimtas įstatymas dėl alkoholio vartojimo tik nuo 20-ties, žmonėms buvo labai keista ir jiems tai kėlė pyktį, kad 18-os metų sulaukęs asmuo gali ir privalo tarnauti kariuomenėje, dalyvauti politiniame gyvenime, sukurti šeimą ir turėti vaikus, tačiau alkoholio nusipirkti negali. Nenoriu pasakyti, kad 18-os metų sulaukę žmonės yra neatsakingi, bet, kuo anksčiau pradedama vartoti, tuo didesnė tikimybė įgyti priklausomybę. Juk sulaukus pilnametystės, negali tapti Lietuvoje seimo nariu, amžiaus cenzas yra 25 metai. O apie šio amžiaus cenzo, dėl patekimą į seimą, niekas nediskutuoja? Taip pat daug diskusijų kelia prekybos laikas alkoholiu nuo 10 iki 20 val. ir savaitgaliais iki 15 val., remiantis kitų šalių pavyzdžiu, ten prekyba vyksta iki 18 val., o savaitgaliais visai nėra galimybės nusipirkti alkoholio.

Tikrai labai džiaugiuosi, kad alkoholio reklamos jau nebėra, visiškai jos nepasigendu, galėtų jos ir nebūti. Anksčiau kiekviena TV reklaminė pertraukėlė ir dažnas internetinės svetainės puslapis turėjo bent vieną ar kelias alkoholinių gėrimų reklamas. Šiuo metu, pasiliko tik nealkoholinių gėrimų reklamos. Be to, manau nealkoholinių gėrimų gamyba gamintojams išėjo į naudą. Tapo pelninga verslo sritimi, nes nealkoholiniams gėrimams akcizai netaikomi, tačiau gėrimų kaina nėra mažesnė. Tai yra marketingas – kita medalio pusė, kuri yra suinteresuota užverbuoti jauną žmogų, reklamose demonstruojamų gėrimų paragauti.

Planuojami pakeitimai, manau, prisidės prie alkoholinių gėrimų prieinamumo ir jų vartojimo skaičių augimo. Iš tikrųjų yra liūdna, kad nėra pastovumo. Keičiantis seimo narių kadencijoms, vėl siūlomi nauji įstatymų pakeitimai ir vėl viskas keičiasi iš pagrindų.“

 

Stasys Mekšėnas

Velykalnio bendruomenės pirmininkas, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys

„Galvokim apie tai, kaip apie paprastą dalyką. Anksčiau būdavo sporto varžybos, kurias remdavo alaus gamintojai. Jose būdavo pritraukiama daug žmonių ir verslas, aišku, suinteresuotas.

Ateina į sporto varžybas maži vaikai, seneliai, anūkai, tėtis, mama. Tegul šios sporto šventės būna gražesnis pavyzdys, o ne reklama, kad pritraukti daugiau žiūrovų alkoholio pardavimams.

Jeigu į viską žiūrėtumėme plačiau, kaip pavyzdys – Rokiškio rajono savivaldybės aikštėje būdavo sustatyta daug palapinių. Geltonos, mėlynos, žalios. Išstatyti stalai, alaus statinės. Bėgiodavo maži vaikai. Seneliai ir tėvai, visi sėdi ir geria alų. Tai šventė didžiulė, o po viso to, prisimenu labai puikiai – greitosios medicinos pagalbos automobiliai, policija, sirenos, muštynės ir taip toliau.

Tai jau praeitis. Bet ji rodė būtent tai. Aš nesu prieš alkoholį ir visad sakiau, kad alkoholis irgi yra kultūros dalis, bet aš skatinu sveiką gyvenseną.

Manau, kad klausimas, kodėl šie pakeitimai yra svarstomi yra labai paprastas – tai verslo magnatai, kurie nori kuo daugiau. Jiems nerūpi žmonių sveikata, jiems rūpi pelnas.

Kas susiję su alkoholio tūrio klausimu, visad galima remtis praktika. Jei, sakykime, 18 metų jaunuolis išgertų degtinės, kas galėtų nustatyti ar jis gėrė 40 ar 15 laipsnių alkoholį?

Jeigu ši pataisa įsigalios, žiūrint į ateitį, tačiau žinant dabartinį jaunimą, nebus to, kas buvo pries 30-imt metų. Jaunimas jau žymiai mažiau vartoja alkoholio. Žmonės darosi vis labiau sąmoningi. Tačiau manau, jeigu bus šis pakeitimas priimtas, jis gali pakeisti rodiklius į blogąją pusę. Jei Lietuvoje bus atlikta ir paskelbta statistika, kiek kilo ar krito avaringumo, smurto šeimoje ar neblaivių vairuotojų kelyje skaičiai matysime kaip šie pakeitimai iš tiesų įtakojo šiuos rodiklius aiškiau.“

 

Greta Giriūnaitė

Rajono tarybos narė

Žiūrėjau tiek ministerijos, tiek vyriausybės diskusijas, jų argumentus, bet pati, kategoriškos nuomonės neturiu šiuo klausimu. Vienas dalykas aiškus, kad kuo vėlesniame amžiuje jaunimas vartos alkoholį – tuo yra geriau. Bet dėl argumento kitos pusės, aš labiau linkčiau sutikti, kad kuo daugiau yra draudžiama, tuo didesnis noras yra pasiekti ir gauti.

Tikrai susiduriu su labai daug jaunimo, kurie alkoholio visai nevartoja, turi sveikus laisvalaikio praleidimo būdus, pozityvius ir nekenkiančius sveikatai. Žaidžia stalo žaidimus, nemažai sportuoja. Žinau, nes kartu sportuoju ir pati. Užimtumas taip pat yra labai svarbu.

Pati esu jaunas žmogus ir su jaunimu bendrauju. Tikrai tie, kurie nori, susiranda, gauna iš kažkur nusipirkti alkoholio, nors yra aštuoniolikmečiai. Ar po įstatymo pakeitimo dėl alkoholinių gėrimų pirkimo tik nuo 20-ies seimas sumažino vartojimą tarp 18-os metų jaunimo? Aš tos statistikos nežinau, bet labai tikrai abejočiau. Manau, kad labai liberaliai pasižiūrėsiu į šį klausimą, tačiau, kuo daugiau šviesim visuomenę ir nuo kuo mažesnio amžiaus kalbėsim apie atsakomybę, alkoholio žalą, mokysime apie šiuos dalykus, nuo mokyklos iki šeimos - tuo bus geriau ir tik tada keisis paradigma. 

Daugelis dabar sako - kadangi jaunesniems kaip 20 m. buvo uždraustas alkoholio vartojimas, tai dabar įstatymui pasikeičiant, tai tampa aktyvus skatinimas jaunimui, kad vartotų alkoholį nuo ankstesnio amžiaus. Tačiau vartoja ir jaunesni. Visi šitą, manau, žino.

Aš labiau palaikau sprendimą, kad nereikėtų šių draudimų. Bet yra kaip yra. Ir šie draudimai tikrai neneša to užkardymo alkoholio vartojimui. Na, kaip sakau, skaičių neturiu, tai mano asmeninė nuomonė, kiek domiuosi šiuo klausimu.“

 

Tadas Stakėnas

Rokiškio kūno kultūros ir sporto centro direktorius

„Jei 18 m. žmogus yra laikomas pilnamečiu, įgyja visas teises, atsako už savo veiksmus ir t. t., jis pilnai atsako už viską. Manau, kad asmenys nuo 18 m. galėtų ir patys pasirinkti ar vartoti alkoholį. Šis 20-ies metų limitas, manau, yra perteklinis suvaržymas. Aišku, pritariu tam, ką A. Veryga minėjo, priiminėdamas šį įstatymą, kad kuo vėliau žmonės pradeda vartoti alkoholį tuo būna mažesnė žala organizmui. Iš dalies pritarčiau tam, bet iš kitos pusės, žmogus įgyja visas teises tapdamas 18-os ir tikrai gali pasirinkti už save. Ar jam vartot, kiek vartot ir ką vartot. Manau, turėtų būti grįžtama prie to, kad alkoholį būtų galima vartoti nuo 18-os. 

Aš labai abejoju ar draudimas įsigyti ir vartoto alkoholį jaunesniems nei 20 m. asmenims labiausiai įtakoja mažėjančius alkoholio vartojimo rodiklius Lietuvoje. Turbūt kiti pakeitimai turėjo didesnį poveikį, o jų buvo visas spektras. Ribojimų buvo įvesta daugiau ir jie su laiku kažkiek prisidėjo, prie alkoholio vartojimo mažėjimo. Pavyzdžiui, plačiau vystoma prevencinė veikla. Ir patys žmonės tampa sąmoningesni, pradeda rinktis, kaip, kiek, ar iš viso vartoti alkoholį, visas paketas tam tikrų veiksmų ir lėmė šį alkoholio vartojimo sumažėjimą.

Kas susiję su alkoholio reklama, tai pastebėjau, kad kai uždraudė alkoholio reklamą, tie patys gamintojai pradėjo tuo pačiu vardu reklamuoti savo produkciją tik su prierašu „nealkoholinis“. Nealkoholinis alus reklamuojamas su ta pačia etikete. Manau, verslininkai net ir su reklamos draudimais atranda sprendimus, kaip toliau reklamuoti savo produkciją.

Daugiausiai nepasitenkinimo iš žmonių yra dėl įvairių tam tikrų suvaržymų pakeitimų. Vos ne kas pusę ar kiekvienais metais sugalvoja įvarius varžymus įdieginėti, keisti ir t. t.

Kiekvienam žmogui pasikeitimas yra šioks toks iššūkis. Jei, pavyzdžiui, žmonės jau priprato prie tam tikrų ribojimų, dabar jau juos vėl bando šiek tiek liberalizuoti, sumažinti. Kita valdžia ateis – ir sugalvos, kad reikia vėl ribojimus sugriežtinti.

Aš labiau neigiamai vertinčiau dažną šitų įstatymų ir ribojimų kaitaliojimą. O kiek gali keistis alkoholio vartojimas, tai sudėtinga prognozuoti. Tiesiog aš palikčiau taip, kaip šiuo metu yra.“

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video