Į Amžinybę išėjo Gediminas Matiekus

Tarnavau su Gediminu kariuomenėje Omske 1984 m. Geras vyras buvo jau tada. Užuojauta šeimai.

Šiaip jis buvo vienas iš nedaugelio, apie kurį negalima pasakyti nieko blogo. Matyt daug dirbo ir paaukojo savo sveikatą darbui. Šviesus buvo žmogus. Užuojauta šeimai.

Negaliu sulaikyti ašarų verkiu tarytum būtų miręs artimas žmogus.Tačiau negaliu sakyti svetimas, nes mokino mano vaikus, direktorius buvo.Gerbė jį ne tik suaugę bet ir mokiniai nes mokėjo šiltai bendrauti,išklausyti,nerėkė,nesibardavo,įsiklausydavo į kiekvieno problemą. Be galo tolerantiškas.Mokiniai jo nebijojo kad va direktorius ateina,o pasijusdavo ypatingai galėdami pasisveikinti. Kas turėjo laimės JĮ pažinoti ir bendrauti visada prisiminsim jo giedrą ramų veidą, lengvą šypseną, tokią nepaaiškinamą šilumą, tyrumą ir šviesą kuri sklido nuo jo pačio. Tai buvo charizmatiškas žmogus ,kurio neįmanoma pamiršti, kurio vien dalyvavimas suteikdavo atrodo didesnės ir svaresnės prasmės visame kame. Gaila kad taip anksti Dievulis pasiėmė JĮ pas save. Matyt ir ten aukštai reikalingi geri žmonės.

Nuoširdi užuojauta šeimai. 1997 m., prieš 20 metų man atestatą įteikė. Fantastiškas žmogus.