Apie nežmoniškumą. Ir viltį gyventi (6)

Kokiu žvėrimi turi būti žmogus, kad jis išmestų du naujagimius kačiukus miške, taip pasmerkdamas juos ilgai, baisiai agonijai nuo bado ir šalčio? Iš paskutinių jėgų bedantėmis burnytėmis bandant cypti šaukiant mamą. Kuri lygiai taip pat veriančiai šaukdama kažkur ieško prarastųjų savo mažylių. Ir niekada jų neberas. Tokia širdį verianti istorija nutiko praėjusią savaitę panemunėlietei. Kuri susirengė į mišką pagrybauti. Ir grįžo iš jo su širdį draskančiu radiniu. Kuriam vilties be mamos išgyventi – maža. Tačiau mažiukai, rūpestingos globėjos rankose kabinasi į gyvenimą. Ir kažkur mūsų rajone yra žmogus, pasmerkęs juos siaubingai mirčiai, užuot tiesiog sterilizavęs savo katę...

Pridergė sielą

Rokiškėnė Nijolė Pranskūnaitė – gerai žinoma rajone gyvūnų globėja.  Tai ji rūpinasi dviem naujagimiais kačiukais, rastais miške prie Panemunėlio. Kartu su įmote sterilizuota katyte. Ji negali suteikti to, ko mažyliams reikia labiausiai – mamos pieno, tačiau gyvulėlis šildo juos, prausia, rūpinasi.

N. Pranskūnaitė „Rokiškio Sirenai“ paskambino ypatingą dieną – Žolinę. Ir papasakojo jos išvakarėse nutikusią visai nešventišką istoriją, kurią apibūdino labai paprastai: „pridergė sielą“. Viena panemunėlietė, norėdama šventės proga pradžiuginti šeimą šviežių grybų gardėsiu, ankstų rytą susirengė į mišką grybauti. Netoli tenuėjo. Mat eidama takeliu išgirdo negarsų cypimą. Besidairydama, kas tuos garsus skleidžia, vos neužmynė naujagimio juodai baltai dėmėto kačiuko. Kuris iš visų jėgų cypė nuo šalčio ir bado, bandydamas prisikviesti mamą. Kiekvienas cyptelėjimas ir taip alino mažo gyvulėlio jėgas. Apsidairiusi žolėje moteris pamatė ir antrą mažylį. Kur tokius dėti? Ir kiek laiko mažyliai praleido miške? Juk jie alkani ir peršalę. Nuo tokio amžiaus kačiukų jų mama katė faktiškai atsitraukia tik paėsti. Ji tokių niekada nepalieka ilgam.

Panemunėlietė gyvąjį radinį perdavė rokiškėnams gyvūnų globėjams.

Rūpinasi sterilizuota katytė

Ką reiškia bandyti išgelbėti be mamos likusius naujagimius kačiukus? Visų pirma reikia kuo skubiau rasti maitinančią katę ir rastinukus pridėti prie jos vaikų, tikintis, kad katė jų neatstums. Žindomi ir prižiūrimi katės, jie turi daugiausia galimybių išgyventi. Jei tokios katės aplink nėra, reikia kačiukus reguliariai maitinti specialiu mišinėliu. Didžiausia rizika yra ta, kad dirbtinai maitinami mažiukai nepajėgs nuryti mišinėlio ir pritrauks jo į plaučius. O tai tolygu mirties nuosprendžiui. Maitinti reikia kas maždaug 4 val., dieną ir naktį. Mažyliai turi būti reguliariai šildomi. Pasak N. Pranskūnaitės, kol kas įmotės vaidmenį atlieka sterilizuota katytė. Ji rūpinasi mažyliais tarsi savo: juos šildo, prausia, taip skatindama jų medžiagų apykaitą, virškinimą. Juk katė savo vaikus nuolat laižo visai ne todėl, kad jie nešvarūs... Tiesiog taip skatinama kraujotaka, žarnyno veikla.

Kiekviena diena – kova už mažylių gyvybę. Ir jei ji bus sėkminga, truks ne mažiau nei du mėnesius – tik po maždaug tiek laiko mažiukams bus galima ieškoti naujų namų.

Išeitis – sterilizacija

Tačiau niekšas, pasmerkęs du mažylius siaubingai mirčiai, iš tikrųjų nieko nepasiekė. Mat nesterilizuota katė po kelių mėnesių atves naują vadą. Ir vėl teks kartoti siaubingą procedūrą. Ką daryti, žino kiekvienas protingas gyvūno augintojas. Niekam nereikia veisti kačiukų. Jų, visokiausių spalvų ir atspalvių, pilna kiekvienoje gyvūnų prieglaudoje. O ir į „geras rankas“ išdalinti vadą (o vadoje būna ir penki, ir šeši mažyliai), sudėtinga. O jei per metus ne viena tokia vada? Juk visi draugai, pažįstami, jų draugai ir jų pažįstami jau apdalinti kačiukais. Ir dažniausiai tiek, kuriems gyvūnėlis įbrukamas, rūpinasi juo tik tol, kol jis mažas ir gražus. O mažas ir gražus kačiukas būna vos kelis mėnesius. Maždaug pusmečio amžiaus katėms iš pieninių į nuolatinius pasikeičia dantukai. O tai jau ženklas, kad prasidės lytinė branda. Bręstantis gyvūnas daro tai, ką visi jo gentainiai: ženklina teritoriją įvairiausiais būdais. Nagais pašukuojami tapetai ar sofos kampas, prie durų paleidžiama „aromatinga“ čiurkšlė, dėl dominavimo pažymimi šeimininko batai. Ir prasikaltęs nereikalingas gyvulėlis už nuodėmes keliauja į gatvę. Gausindamas benamių gretas, ir neišvengiamai pralaimėdamas kovą dėl išgyvenimo. Išmestos į gatvę katės gyvenimas vidutiniškai trunka tik dvejus – trejus metus, tuo tarpu naminės katės vidutinė gyvenimo trukmė yra maždaug 15 metų. Ilgaamžės gerokai peržengia ir dvidešimties metų ribą. Taigi, paimdamas mažą kačiuką, žmogus turi suprasti, kad tiek metų įsipareigoja rūpintis juo.

Taigi, jei nenorite sėdėti su krepšeliu kačiukų prie turgaus, išeitis paprasta – sterilizuoti savo katę. Tai kainuoja maždaug 40 Eur. Šią operaciją atlieka bet kuris rajono veterinarijos gydytojas.

Nesužmoginti katės

Kai kam sterilizacija atrodo nepriimtina vien dėl to, kad taip gyvūnas netenka galimybės susilaukti palikuonių. Tačiau, kaip sakoma, nereikia gyvūno sužmoginti: jei žmogui vaikų tema yra vienas svarbiausių savirealizacijos klausimų, tai katei tokie dalykai nebūdingi. Sterilizavę augintinę, išvengsite daugelio problemų, susijusių su jos sveikata ir priežiūra. Net jei ir sėkmingai nusaugote katę jos rujos metu, visgi susidursite su nemenkomis problemomis. Kas laikė rujojančią katę, tas žino, kad instinktas rasti partnerį labai gajus. Gyvūnėlis ne tik taiko pabėgti iš namų. Ir tam tinkamos visos priemonės: šuolis iš balkono penktajame aukšte, bandymas išlipti pro pravertą langą. Ir tai dažnai baigiasi gyvūno traumomis ar net žūtimi. Katė stengiasi pranešti apie save potencialiems jaunikiams, tad nenustebkite, kad rujos metu atsiras ir balučių ne vietoje, ir garsių dainų ketvirtą valandą ryto. Sterilizacija padės išvengti šių problemų ir kai kurių kačių ligų, įskaitant ir vėžinius susirgimus. Taigi, augintinės gyvenimas bus gerokai ramesnis.

Yra ir kita alternatyva: kontraceptinės tabletės. Tačiau jos nepigios. Ir, pasak N. Pranskūnaitės, ilgalaikėje perspektyvoje sterilizacija yra gerokai pigesnė. O ir patikimesnė, nes neretai žmonės tiesiog perduozuoja ar paduoda tabletes ne laiku.Todėl sterilizacija – patikimiausias būdas spręsti katės reprodukcijos klausimus.

Tačiau, kaip sako N. Pranskūnaitė, kai kurie žmonės dar to nesupranta. Antai visai neseniai „Rokiškio Sirena“ rašė apie kačių šėryklą Jaunystės gatvėje. N. Pranskūnaitė pasakojo, kiek vargo ir pastangų kainavo sterilizuoti toje apylinkėje gyvenančias benames kates. Ir kiek reikėjo kovoti su jas „globojančiais“ žmonėmis. „Ko tik neprisiklausėme. Net ir to, kad katėms abortus darome“, – pasakojo pašnekovė. Ji atviravo: specialiai buvo uždaromos gaudyklės, prišeriamos katės, kad jos neįlįstų į tas gaudykles. O juk jų atvesti kačiukai išgyvena faktiškai iki pirmų šalčių... Ar tai gailestingumas?

Dvasininkai sterilizacijos nuodėme nelaiko

Ar katės sterilizacija – nekrikščioniška procedūra? Ne. To nei krikščionybė apskritai, nei katalikybė nedraudžia. Apskritai, dvasininkai visaip stengiasi propaguoti humanišką elgesį su gyvūnais. Ir tie rajono dvasininkai, kurie laiko kates, patys rodo pavyzdį sterilizuodami gyvūnus. Ir svetainėje klauskkunigo.lt yra keli klausimai apie kačių sterilizaciją. Į jį dvasininkas atsakė, kad katės sterilizacija nėra nuodėmė. Kitas panašus klausimas iš tos svetainės: „Sveiki. Labai subtilus ir neaiškus klausimas...o gal juokingas ir nevertas dėmesio...bet man labai neduodantis ramybės. Esu brandaus amžiaus. Dabar Lietuvos kaimuose ir miesteliuose prisiveisė labai daug kačių. Tad klausiu tiesiai šviesiai. Ar nuodėmė atimti gyvybę tik gimusiems kačiukams, žinant, kad jų ateitis - valkatavimas, badas, šaltis? Turiu galvoje ne apie savo gyvūną, bet valkataujantį, niekieno, arba tiksliau gal kieno išmestą, kuris apsikačiavo žmogaus valdoje“. Kunigo atsakymas buvo toks: „Gal geriau būtų pasirūpinti laukinės katės sterilizavimu o ne kačiukų žudymu“.

Mitai apie sterilizaciją

Daugelis baiminasi, kad sterilizuotos katės nutuks. Iš tiesų taip nėra. Katės tunka dėl per gausios mitybos ir nejudraus gyvenimo būdo. Juk katė – vienas tobuliausių plėšrūnų. Ji sutverta medžioti, ginti savo teritoriją. O jei ta teritorija tėra du kambariai ir virtuvė, o vienintelis grobis – netyčia įskridusi musė? Tad katėms reikia reguliuoti mitybą, žaisti, kad jos turėtų fizinio krūvio.

Mitas ir tai, kad sterilizuotai katei reikia specialiaus tokioms katėms pritaikyto, nepigaus maisto. Žinoma, toks maistas labai geras, tačiau ir kuklesniu maistu katę galima šerti. Tik, žinoma, neperšerti.

Kitas mitas yra toks: katei tai sunki operacija. Iš tiesų ji yra neskausminga, nes atliekama su narkoze. Jau po kelių valandų gyvūnas atsigauna, pradeda ėsti. Tik tądien jį reikia prižiūrėti, kol visiškai atsigaus po narkozės. Ir dar kelias dienas jį reikia prižiūrėti, kad neišsilaižytų žaizdos. Netgi siūlų traukti nereikia: veterinarijos gydytojai žaizdą susiuva savaime tirpstančiais siūlais.

Kodėl sterilizuojamos benamės?

PSP – pagauk, sterilizuok, paleisk programa yra viena efektyviausių benamių kačių populiacijos kontrolės priemonių. Sterilizuotos katės nesidaugina, bet saugo teritoriją, tad į ją neužklysta kitos gentainės. Pažinti tokią katę galima iš pakirptos ausytės.

Rokiškio gyvūnų globėjai deda daug pastangų, siekdami kontroliuoti benamių kačių populiaciją. Jie gaudo ir globoja sterilizacijai ruošiamas kates, slaugo jas pooperaciniu laikotarpiu,jei įmanoma, ruošia namų globai, ieško šeimininkų. Dabar daug darbo yra su mažais kačiukais, nes neatsakingi daugintojai neturi kur jų padėti, ir arba patys atneša globėjams, arba tiesiog išmeta į gatvę.

Gyvūnų globėjams reikalinga pagalba: gyvūnų maistu, sanitarijos priemonėmis (kraiku, palutėmis ir kitomis priemonėmis). Tad geros valios žmonės kviečiami prisidėti prie kilnaus tikslo rūpintis tais, kuriuos kitados išdavė žmonės…