Bedarbių skaičius šiurpina (8)

Kur rasti darbą? Šis klausimas kiekvieną dieną kirba ne vieno žmogaus mintyse. Nedarbo lygis išreiškiamas procentais. Tai reiškia, kad turime reikalą su santykiu, t. y. trupmena, turinčia savo skaitiklį (tam tikras bedarbių skaičius), ir vardiklį (tam tikras darbingos mūsų visuomenės dalies dydį atspindintis matas).

Šiomis dienomis apklausos Lietuvoje parodo itin liūdną šalies situaciją – Panevėžio teritorinėje darbo biržoje 2017 m. sausio 1 d. registruoti net 13 tūkst. 600 bedarbių, iš kurių netgi per 11 proc. sudaro Rokiškio rajono ir miesto gyventojai. Tokia pat situacija ir Pasvalio bei Kupiškio miestuose.
Šiuo metu Rokiškio darbo biržos tinklalapyje yra siūlomos tik 3 laisvos darbo vietos, ir netgi kvalifikuoti specialistai dažnai negali rasti sau tinkamos, kvalifikaciją atitinkančios darbo vietos. Neretai dalis jų renkasi su jų profesija nesusijusius fizinius darbus, o kartais dar blogiau – laimės ieškoti išvyksta į užsienį. Statistikos departamentas skelbia, kad 2016 m. pirmąjį pusmetį iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. gyventojų – 6,5 proc. daugiau nei 2015 m. tuo pačiu metu. 28 proc. visų deklaravusių išvykimą asmenų sudarė 19-26 metų amžiaus, 24 proc. – 27-34 metų amžiaus žmonės. Savęs su Lietuva nebesieja ir daugiau kaip 70 proc. mūsų šalies profesinėse mokyklose besimokančių specialistų. Tai parodė Lietuvos darbdavių konfederacijos atliktas tyrimas, kuriame apklausta apie 800 moksleivių, besimokančių profesinėse mokyklose. Iš viso jų Lietuvoje – maždaug 19 tūkst.
Gana nemažą bedarbių dalį taip pat sudaro socialiai remtinos šeimos ir pavieniai, socialiai remtini asmenys. Dažnai pasitaiko atvejų, kai šie žmonės, naudodamiesi valstybės mokama parama, nesistengia ieškoti darbo.
Taigi iškyla klausimai: kas gi skatina nedarbingumą mūsų šalyje, mieste? Ką daryti, kad darbo vietų skaičius augtų? Pateikę šiuos klausimus, turbūt sulauksime ne vienos nuomonės, tačiau dauguma iš mūsų supranta, kad vienas iš didžiausių nedarbingumo problemos veiksnių yra smunkanti šalies ekonomika.