Budintis globotojas: mitai ir realybė. Justinos istorija (0)

Budinčio globotojo darbas – dar visiškai nauja veikla Lietuvoje. Rokiškio rajone šio atsakingo darbo ėmėsi du žmonės. Budinčius globotojus rengia ir reikiamą pagalbą teikia vietos savivaldybės Globos centro globos koordinatorius. Rokiškyje tai yra Obelių socialinių paslaugų namų Globos centras, kuriame globos koordinatorė ir šio padalinio vadovė – Jolanta Šapokienė. Rokiškio rajone yra tik du budintys globotojai, kurie turi būti pasirengę bet kuriuo paros metu į savo namus priimti sudėtingoje situacijoje atsidūrusį vaiką.

Ilgiausiai budinti globotoja – Justina (tikro vardo negalime nurodyti)

„Rokiškio Sirena“ pakalbino vieną iš budinčių globotojų Rokiškio rajone – Justina (vardas pakeistas) iš vienos didesnių Rokiškio rajono gyvenviečių. Tikslios informacijos apie budinčią globotoją pateikti negalime, kadangi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei kitos su globa susijusios institucijos privalo laikytis konfidencialumo. Budinčio globotojo namų adresas, kiti asmens duomenys niekam nedalinami, kad nenutiktų nemalonių incidentų. Šia veikla ji užsiima nuo 2018-ųjų, beveik nuo pat pradžios, kai atsirado tokios pareigos. Pasak Justinos, budinčių globotojų yra mažai dėl to, kad dalis jų, užsimezgus emociniam ryšiui su vaiku, tampa nuolatiniais jo globėjais ir įgauna kitą statusą. Kita priežastis – kartais žmonės vengia užmegzti emocinį ryšį su vaiku, kadangi tokiu atveju prisiriša ir po to būna sunku išsiskirti. Budintis globotojas vaiku rūpinasi laikinai – iki 12 mėnesių, o išskirtiniais atvejais – ilgiausiai 18 mėnesių.

Jautė poreikį dalintis namų šiluma

Justina šiuo metu globoja vieną berniuką, kuris yra pradinukas. Vaiko gyvenime vengta papildomo streso, todėl, keičiantis jo gyvenamajai vieta, mokykla pakeista nebuvo. Budinti globotoja turi savo vaikų ir pagal esamus reikalavimus vienu metu gali globoti tik vieną vaiką. Ji turėjo teisę pasirinkti, kokio amžiaus vaikus galėtų priimti į šeimą, susiklosčius jiems nepalankioms situacijoms. Moteris pasirinko globoti vaikus nuo pat gimimo iki 12 metų. Justina sakė žinanti savo galimybes ir jaučianti, kad negalės tenkinti paauglių poreikių, kuriems reikia daugiau asmeninės erdvės, skirti daugiau laiko diskutuojant apie gyvenimą. Pasirinkimą lėmė ir tai, kad savi vaikai paaugo, artėja momentas, kai namai ištuštės, trūksta vaikiško klegesio. „Jaučiau poreikį bent trumpai pasidalinti namais su sunkiose situacijose atsidūrusiais vaikais, kad jie nepatektų į globos instituciją ir mes galėtume suteikti šeimos šilumą, būtume bent tarpinė stotelė, prieš vaikui patenkant į aplinką, kurioje juo nuolat būtų rūpinamasi. Tokia mintis kilo, žiūrint į vaikus, atvežtus iš nesaugios aplinkos ir patekusius į ligonines – jie ten buvo be galo vieniši“, - pasakojo Justina. Vis tik moteris pripažino, kad apsispręsti nebuvo lengva... Tartasi su vyru, svarstyta. Vyro palaikymas, priimant tokį sprendimą, Justinai buvo itin svarbus.

Grąžinti į biologinę šeimą nėra lengva

Paklausėme, ar nors vienas iš globotinių grįžo į biologines šeimas. Pasak Justinos, jos žiniomis, du vaikai, kurie iš šeimų buvo paimti skubos tvarka, su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų pagalba, vėl atsidūrė savo šeimose. Kiti, kurių paėmimui ruoštasi buvo ne tą pačią akimirką, atvykę Globos centro iniciatyva, globotojos žiniomis, į savo biologines šeimas nebegrįžo. Globos tikslas yra vaikus sugrąžinti jų tikriesiems tėvams, tačiau iš tiesų tą padaryti nėra lengva. Yra atvejų, kad vaikai iš globotojų grįžta pas tėvus, tačiau po kurio laiko ir vėl atkeliauja jau su kitais blogais įspūdžiais iš šeimos.

Patekimo pas budinčią globotoją priežastys - skirtingos

Nors dažnai tenka girdėti skausmingų iš šeimų paimtų vaikų istorijų – jie būna neprižiūrėti, apleisti visomis prasmėmis, prastos sveikatos, sunkiai besiadaptuojantys, tačiau, kaip bebūtų keista, Justina pasidžiaugė, kad tarp jos globojamų vaikų tokių nebuvo. Jai neteko globoti sudėtingesnių sveikatos bėdų turinčių vaikų, patyrusių smurtą, su didelėmis psichologinėmis traumomis. Dabar globojamo vaiko atvykimo pas globotoją priežastis – sutriko jį prižiūrėjusios močiutės sveikata. Ji buvo patekusi į ligoninę, nebegalėjo vaikui skirti dėmesio, tad liko išeitis – vaiką vežti pas budinčią globotoją. Šiuo metu vaiko močiutės sveikata pagerėjo ir ji kovoja dėl galimybės susigrąžinti vaiką, nors kyla abejonių, kiek laiko ji galės rūpintis vaiku, nes yra senyvo amžiaus. Justina sako bendraujanti su šia moterimi, palaiko jos santykį su vaiku, nes tarp jų yra užsimezgęs emocinis ryšys.

Tenka priimti ir skubius sprendimus

Justinos globojimo istorijoje yra ir du atvejai, kai vaikai buvo atvežti iš nesaugios aplinkos skubos būdu. Pusantrų metų vaikas pas ją atvyko pusė dvyliktos nakties. Budintis globotojas turi būti pasirengęs gauti skambutį iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos bet kuriuo paros metu. Perduodant vaiką, informacija apie vaiko šeimą nebuvo pateikta, kadangi ji yra konfidenciali, galvojant apie vaiko saugumą. Taip elgiamasi visais atvejais, vaiką iš nesaugios aplinkos atvežus skubos tvarka.

Koks vaikas atvyks – tarsi loterija  

Pasak Justinos, nėra jokių dėsningumų, kokie vaikai ir iš kokių situacijų atvyks. Tai tarsi loterija. Ji sakė žinanti iš kitų globotojų pasakojimų, kad būna smurto, netgi ir seksualinio, atvejų, tačiau jai su tokiais vaikais ir jų šeimomis susidurti neteko. Atvykusių vaikų elgesys taip pat būna labai įvairus. Būna, kad tokie vaikai vengia fizinio kontakto, apsikabinimų, todėl tenka to paisyti. Apie to priežastis Justina sakė girdėjusi mokymuose, kurie iš tiesų vertingi, susipažįstant su situacijomis, į kurias globotojas gali pakliūti, geriau pažinti vaikus, juos suprasti. Taip elgiasi turintys psichologinių problemų vaikai, kartais – tiesiog uždaresnio būdo, bet dažniausiai – įtakoti tam tikrų įvykių. Dar Justina pastebėjusi, kad kai kurie vaikai, kurie neturi, ką pavadinti mama, siekia dominuoti, padaryti įspūdį, gauti išskirtinio dėmesio. Gali būti, kad jie nesijaučia pakankamai vertingi ir tokiu būdu siekia savo vertės patvirtinimo.

Buvęs globotojos šeimoje ir toks vaikas, kuris į Justinos namus pateko po to, kai atsisakė iš mokyklos grįžti namo ir juo pasirūpino tam tikros tarnybos. Teko įsiklausyti į vaiką, išgirsti jį ir padėti suprasti situaciją, kad jis panorėtų grįžti į savo tikruosius namus, atstatyti santykius su šeima. Vėliau šis vaikinukas grįžo į šeimą. Buvo situacija, kai vaikas pas globotoją atsidūrė dėl sunkios mamos ligos. Dar – pas Justiną anksčiau gyveno vaikas, kuriam ji buvo 9-ta globotoja, nes visi šio vaiko kažkodėl atsisakydavo. Justina sako, kad jai šis vaikas nebuvęs niekuo prastesnis už kitus, išskirtinis. Tiesiog visokių situacijų būna...

Norėjo paneigti egzistuojančius mitus

Justina užsiminė, kad visuomenėje egzistuoja stereotipai, kad budinčiais globotojais ar vaiko globėjais žmonės tampa tik dėl pinigų ir vaikų priežiūra jiems – verslas. Taip, budintys globotojai dirba pagal individualią veiklą, sudarę sutartis su Globos centru, gauna stabilias išmokas net ir tuo atveju, kai nėra vaikų, tačiau, paklausta, ar savo veiklą vertina kaip darbą, Justina atsakė: „Gautos išmokos mane tenkina, tačiau man svarbu ne vien jos. Matau, kad įstatymai dėl socialinių garantijų budintiems globotojams bei globėjams tobulinami, įvertinami individualūs atvejai. Vis tik vaiko globojimas yra daugiau gyvenimo būdas...“ Justina pastebėjo, kad budinčio globotojo veikla – atsakomybė. Tokie žmonės turi atitikti tam tikrus reikalavimus: baigti specialius mokymus, turėti tinkamas buities sąlygas, gerą sveikatą, neturėti žalingų įpročių ir teistumų. Anksčiau vaikus globoti galėdavo tik sutuoktiniai, dabar budinčiais globotojais gali būti ir vieniši asmenys.

Naujokams paprastai tenka skirti daugiau dėmesio

 Paprastai į budinčio globotojo namus vaikai atvyksta turėdami bent minimaliai savo daiktų. Taip buvo bent jau Justinos atveju. Kad jie bent kažką pasiimtų, padeda Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai ar darbuotojai iš Globos centro. Kad būtų galima šiems vaikams nupirkti šį tą daugiau, skiriama vienkartinė apgyvendinimo išmoka. Justina sako, kad šių lėšų pakanka. Atvykusiems pas globotoją vaikams paprastai tenka skirti daugiau dėmesio nei saviems, tad, pasak Justinos, būna, kad savi vaikai šiek tiek pavydi, nors ir supranta, kodėl taip yra.

Santykis su globojamais vaikais, anot Justinos, yra šiek tiek kitoks, nei su savo vaikais. Tai daugiau draugiški santykiai, kai nekeli globotiniams reikalavimų ir priimi tokius, kokie jie yra. Net ir barti tokių vaikų šiai globotojai neteko, nebent sudrausminti, kai kyla vaikų tarpusavio nesutarimai.

Justina: „Vaikai – tai mokytojai“

Justina sako, kad jos draugai ir pažįstami jos veiklą vertina teigiamai, nes ir pati apie ją kalba vien pozityviai. Ji laiko, kad užsiima naudinga ir reikšminga veikla. „Buvo požiūris, kad vaikai atiminėjami iš šeimų be reikalo. Pripažįstu, kad visokių atvejų yra, visada svarbu rasti tinkamiausią vaikui sprendimą. Mamos iš Kauno, pliaukštelėjusios ranka vaikui per kombinezoną, atveju galbūt buvo perlenkta lazda, tačiau Matuko istorijoje buvo pražiūrėtas laikas, kada šį vaiką buvo galima išgelbėti nuo tragiškos lemties“, - sako Justina. Paklausta, ką svarbaus jai pačiai davė vaikų globojimas, Justina nusišypsojo: „Per vaikus iš naujo pažįstu save ir turiu galimybę į vaikus ir jų tarpusavio santykius pažvelgti giliau. Juk vaikai – mūsų mokytojai...“

Budinčių globotojų trūksta. Ypač norinčių globoti paauglius

Apie tai, koks budinčio globotojo vaidmuo vaiko teisių apsaugos sistemoje ir kiek tokių paslaugų reikia Rokiškio rajone, Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Žanetos Ginaitės komentaras:

„Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas – vaiko prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus. Kiekvieno tėvo, suaugusio žmogaus, siekis turėtų būti – užtikrinti vaikams saugią ir laimingą vaikystę. Deja, pasitaiko atvejų, kai šeimoms būtina specialistų pagalba, o vaikams tenka užtikrinti saugią aplinką.

Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais, todėl imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti. Vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurtavimo arba kitų neigiamų padarinių, gresiančių namuose.

Saugioje aplinkoje – pas giminaičius ar emociniais ryšiais susijusius asmenis, budinčius globotojus – vaikai apgyvendinami tik tais atvejais, kai namuose jiems nėra saugu ir tėvai negali užtikrinti geriausių jų interesų. Būtina pažymėti, kad specialistai pirmiausia ieško senelių, močiučių, dėdžių, tetų ir kitų artimų giminaičių, draugų, kurie galėtų ir sutiktų pasirūpinti vaiku iki tėvai bus pajėgūs tą padaryti patys. Tik tais atvejais, kai nėra giminaičių, emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių ir norinčių vaiką laikinai apgyvendinti pas save, vaikas vežamas pas budinčius globotojus.

Budintis globotojas - tai žmogus, kuris laikinai be tėvų globos likusį vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.

Budintis globotojas savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš į savo šeimą arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai nenorima išskirti brolių ir seserų. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tada bendras galimas maksimalus vaikų skaičius – 5.

Budintys globotojai paslaugas teikia  pagal  sudarytą vietos savivaldybės Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą.

Šia veikla užsiimti gali asmenys nuo 21 iki 65 metų, išskyrus artimą giminaitį, kuris gali globoti nuo 18 metų. Žmogus nebūtinai turi būti susituokęs ar turėti nuosavą būstą, svarbiausia – turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Vaikas į budinčio globotojo namus gali būti atvežtas bet kuriuo paros metu. Budinčius globotojus rengia ir reikiamą pagalbą teikia vietos savivaldybės Globos centro globos koordinatorius.

Rokiškio rajone šiuo metu sudarytos dvi sutartys su vaikus pasiruošusiais priimti budinčiais globotojais. Abu globotojai bet kuriuo paros metu gali priimti po vieną vaiką: viena šeima nuo 3 iki 12 metų amžiaus, kita – naujagimį ar vaiką iki 12 metų.

Praėjusiais metais pas budintį globotoją buvo apgyvendinti 3 vaikai iš Rokiškio rajono ir vienas - kitoje savivaldybėje gyvenantis vaikas. Dar du vaikučiai pas budintį globotoją buvo apgyvendinti vos keletui dienų, kol buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas.

Džiaugiamės, kad Rokiškio rajone yra du budintys globotojai, pasiruošę į savo šeimas laikinai priimti vaikus. Budinčių globotojų nuolat trūksta, o ypač tų, kurie savo namų ir širdies duris būtų pasiruošę atverti vyresnio amžiaus vaikams.“